Vasario pradžioje į Lietuvą plūstelėjusi šiluma ir pro debesis vis dažniau švysčiojanti saulė nėra ankstyvo pavasario pranašai, tvirtina klimatologė Audronė Galvonaitė. Priešingai – ji dar laukia žiemiškų reiškinių, o žiemos pabaigą juokdamasi žada pavasarį. Tuo metu vasarą specialistė vėl prognozuoja permainingą.
Vasario pradžioje į Lietuvą plūstelėjusi šiluma ir pro debesis vis dažniau švysčiojanti saulė nėra ankstyvo pavasario pranašai, tvirtina klimatologė Audronė Galvonaitė. Priešingai – ji dar laukia žiemiškų reiškinių, o žiemos pabaigą juokdamasi žada pavasarį. Tuo metu vasarą specialistė vėl prognozuoja permainingą.
„Kol kas pavasario nematyti, – portalo 15min.lt interneto konferencijoje teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja. – Vasaris yra žiemos, pūgų mėnuo, nors laikomas mėnesiu-apgaviku, nes pavadinimas skamba vasariškai. Kaip sako, viena puse atsisukęs į žiemą, kita – į vasarą.
O saulė grįžta, ją matysime dažniau, ji kopia į viršų, tarp debesų dažniau pasirodys. Bet dar gali būti ir visokių reiškinių, kurie primins apie žiemą.
Neseniai siautė pūgos, buvo stebimas vėjo sustiprėjimas. Praeinant šaltam frontui, jei tuo metu sninga, šlapdriba krenta, su vėju būna įvairiai: ir papustymų, ir stipresnių kelių užnešimų.”
Anot klimatologės, pavasaris į Lietuvą paprastai ateina kovo antroje pusėje – apie kovo 22-23 d. iš pietvakarių, todėl pirmieji jį pajunta Kybartai, Lazdijai. Per savaitę pavasaris apima visą šalį. Vėluoja ar skuba šiluma, priklauso nuo to, kaip susiformuoja cirkuliaciniai procesai, iš kur ateina oro masės.
Vasario vidutinė oro temperatūra Lietuvoje yra -4,6 laipsnio. Bet 1956-aisiais ties Utena buvo užfiksuota ir 42,9 laipsnio žemiau nulio. Pajūryje tuomet tvyrojo 30 laipsnių šaltis, didžiąją dalį Baltijos jūros ekvatorijos dengė ledas, skrisdami sušaldavo paukščiai, žmonės gyvulius vedėsi į namus, langus dangstė maišais ir lovatiesėmis.
Bet vasarį būna ir šilta, be sniego, pavyzdžiui, 2008-aisiais. Kai kurie žmonės net laukus arė.
Ar dar ilgai laikysis sniegas, priklausys nuo oro masių judėjimo. „Patys matėte: per dvi dienas gero lietaus nulytas sniegas dingo. Dabar artėja pietinis ciklonas, bus sniego, šlapdribos, bet paskui lietus ar lijundra gali jį nuplauti. Kai naktimis bus šalčiau, tai sustabdys sniego tirpimą, bet kai dieną išlįs saulutė – tirps sparčiau”, – kalbėjo A.Galvonaitė.
Ji juokėsi iš gyventojų skundų, kad žiema jau pabodo: „Kada lietuviui kada nors kas nors neįgrista? Jei dvi dienas šviečia saulė, lietuviai skambina ir piktinasi, kada ta nesąmonė baigsis. Lygiai taip pat su šalčiais – lietuviams niekada neįtiksi.
Kada bus pavasaris, dings sniegas, yra įvairiausių prognozių. Mes ilgalaikių prognozių nesudarinėjame. Yra pasakyta ir Pasaulinės meteorologinės tarnybos, kad ilgalaikės prognozės šiuo metu sunkiai padaromos, kai klimato šiltėjimas yra taip išbalansavęs visus procesus, daug faktorių lemia orų pokyčius.
Mes įpratę perversti kalendoriaus lapelį ir matyti pokyčius. Jei atverčiame žiemą, ji ir turi būti. Kovo 1 d. – didžiausias pasipiktinimas, kad neatėjo pavasaris. Kai manęs paklausia, kada baigsis žiema, visada sakau – pavasarį.”
Tačiau A.Galvonaitė neatsisakė pasidalinti informacija, kokios galima tikėtis vasaros: „Greičiausiai vasara bus labai permaininga. Kaip ir pernai, kai laikosi aukšta temperatūra ir staiga krenta iki žemos. O tada visi tik prisimena, kad buvo šalta, nes prisimena, kai buvo +16, ir niekas neatsimena, kaip buvo visą savaitę daugiau nei +30 laipsnių.”
Pasak klimatologės, jau kelerius metus vasaros permainingos. Įvairūs reiškiniai suaktyvėjo, tapo ekstremalesni, kyla vis daugiau perkūnijų, škvalų. Anksčiau būdavo 45 dienos perkūnijų per visus metus, o dabar per kelis vasaros mėnesius jų būna per 50.
