Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos nuotraukos
Kovo 5 dieną Knygų mėgėjų klubas „Knyginyčia“ anykštėnus sukvietė į Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salę, kurioje vyko knygos „Elenos Graužinytės-Motiejūnienės-Valevičienės namų receptai“ (2024) pristatymas. Renginyje dalyvavo iš Vilniaus atvykusi leidinio sudarytoja, receptų autorės anūkė, advokatė Dalia Bukelienė. Viešnia pasakojo, kad savo močiutę E. Graužinytę-Motiejūnienę-Valevičienę mažai prisimenanti, tačiau nuo vaikystės žinojo, jog ji buvusi puiki kulinarė ir ypač mėgusi gaminti saldumynus.
D. Bukelienė dalijosi mintimis apie rastus močiutės receptus: vieni jų buvo tvarkingai surašyti sąsiuviniuose, o kitus teko surinkti iš įvairių lapelių. Ne visi receptai buvo su tiksliai nurodytais gramais, tad šeimininkėms teks pasitelkti savo intuiciją ir patirtį. „Močiutė buvo auklėta lietuvybės dvasia, visą savo gyvenimą puoselėjo inteligentiškumą ir gastronominę kultūrą“, – sakė D. Bukelienė.
Knygos sudarytoja trumpai pristatė ne tik savo močiutės biografiją, bet ir giminės genealogiją. E. Graužinytė-Motiejūnienė-Valevičienė (1896–1976) gimė Martyniškių dvaro (Molėtų r.) savininkų Kazimiero Graužinio ir Reginos Marcijonos Graužinienės šeimoje, kurioje buvo užauginti devyni vaikai. 1920 m. E. Graužinytė ištekėjo už Lietuvos kariuomenės majoro, Utenos apskrities viršininko Jono Motiejūno-Valevičiaus (1893–1959), kilusio iš Galvydžių kaimo (Anykščių r.), netoli Svėdasų. Sovietmečiu J. Motiejūnas-Valevičius buvo nuteistas 25 metams nelaisvės ir ištremtas į Spasko lagerį (Karagandos sr., Kazachija), tačiau buvo paleistas anksčiau.
D. Bukelienė papasakojo ir apie savo mamą Laimą Račienę, kuri dėl stalininių represijų buvo priversta Vilniaus universitete sovietmečiu studijuoti svetima pavarde. Kai universiteto vadovybė tai išsiaiškino, mergina iš ketvirto kurso buvo pašalinta kaip „liaudies priešo duktė“. Tuo sunkiu laikotarpiu L. Račienei teko lankytis KGB rūsiuose, dirbti nekvalifikuotus darbus, tačiau vėliau jai buvo leista baigti studijas.
Didelė staigmena viešniai tapo anykštėno istoriko, kraštotyrininko Gintaro Vaičiūno pasakojimas apie jos giminaičius iš senelio J. Motiejūno-Valevičiaus pusės, kurie aktyviai dalyvavo partizaniniame judėjime. Istorinių faktų, pateiktų iš archyvų, knygos sudarytoja iki šiol nežinojo.
Į renginį atvykusi Dalios teta, anykštėnė gydytoja Genovaitė Pukenienė, ne tik pasveikino savo giminaitę, bet ir pasidalijo prisiminimais. Ji papasakojo apie 1967 m. apsilankymą E. Motiejūnienės-Valevičienės šeimoje ir kartu valgytą Kūčių vakarienę. G. Pukenienė prisiminė, su kokia nuostaba ragavo gardžiuosius Dalios močiutės Elenos patiekalus ir kokį įspūdį paliko nuoširdi malda bei pokalbiai uždraustomis temomis, kuriomis sovietmečiu buvo pavojinga kalbėti.
Atsakydama į auditorijos klausimą, koks receptas jos tėvų šeimoje buvo laikomas tradiciniu, D. Bukelienė išskyrė močiutės Elenos ir mamos Laimos dažnai gamintą marinuotą žuvį. Deja, šio recepto tarp močiutės užrašų nebuvo, tad marinuotos žuvies gaminimo būdą teko prisiminti ir užrašyti pačiai.
Knygos sudarytoja Anykščių viešosios bibliotekos skaitytojams padovanojo ne tik renginyje pristatytą receptų knygą, bet ir kitus leidinius: „Iš Stebeikių kaimo pakraštėlio“ (2022) bei „Žmogus su enciklopedija“ (2016), kuriuos parengė jos tėtis, lietuvių filologas, leidinio „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ vyriausiasis redaktorius Antanas Račis (1936–2021). Bibliotekos darbuotojoms viešnia įteikė ir ypatingą dovaną – poetui ir vyskupui Antanui Baranauskui dedikuotą atminimo medalį, išleistą jo 185-ųjų gimimo metinių proga.
Po renginio dalyviai buvo pakviesti paskanauti Anykščių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus darbuotojų pagamintų patiekalų pagal E. Motiejūnienės-Valevičienės receptus.
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos informacija
