Knyga, skirta Anykštijos“ broliams žaliašakiams“

Gamtos bičiuliai, visi augalija besidomintys, savo sodybas augmenija puošiantys, medžių paunksnėje jaukumo ieškantys, aplinkos grožiui neabejingi žmonės su dideliu nekantrumu laukia pasirodant naujų knygų tokia tematika. Ir, tiesą pasakius, tokie leidiniai knygynų ar bibliotekų lentynose neužsiguli, dulkių sluoksniu nepasidengia.

Gamtos bičiuliai, visi augalija besidomintys, savo sodybas augmenija puošiantys, medžių paunksnėje jaukumo ieškantys, aplinkos grožiui neabejingi žmonės su dideliu nekantrumu laukia pasirodant naujų knygų tokia tematika. Ir, tiesą pasakius, tokie leidiniai knygynų  ar bibliotekų lentynose neužsiguli, dulkių sluoksniu nepasidengia.

      Tikra atgaiva grožio puoselėtojams, akiai ir širdžiai mielos aplinkos savo sodybose, sodų bendrijose, kaimo turizmo sodybose kūrėjams, gražios aplinkos įmonių, įstaigų, organizacijų  teritorijose formuotojams ir visiems kitiems, kas neabejingas „žaliajam pasauliui“ turėtų būti ką tiktai liepos pabaigoje pasirodžiusi, dar spaustuvės dažais kvepianti gausiai iliustruota Jono Danausko ir Rimanto Vanago knyga „Broli žaliašaki…Medžiai Anykštijos sodybose“. Šį 64 puslapių leidinį, išspausdintą „Standartų spaustuvės“ ant labai kokybiško, kreidinio popieriaus, būtų tikslingiausia vadinti ne šiaip sau knyga, bet albumu, kurį puošia tikrai meniškos, spalvingos fotomenininko Jono Danausko darytos nuotraukos, originaliai ir profesionaliai sukomponuotos dailininko Aloyzo Janulio. Tų kone šimto spalvotų fotografijų pagalba skaitytojui pavyksta išvysti įdomius, netgi iki tol nematytus augalus, pasigerėti jų išskirtiniu grožiu,  žiedų spalvų varsomis. Nuotraukos akivaizdžiai papasakoja apie žmonių darbščiomis rankomis sukurtas jaukumo „saleles“, gamtos oazes,- medžių- „brolių žaliašakių“ papuoštus parkus, senas dvarvietes, etnografinius kaimus, muziejų teritorijas, žmonių ir medžių draugystės vaisius konkrečių žmonių sodybose.

      Nors albumo pavadinime skamba labai originalus, bet įtaigus ir skambus Anykštijos, taigi, Anykščių krašto vardas, šis leidinys turėtų sudominti ne tiktai anykštėnus. Juk tai, ką savo rankomis, širdimi ir protu yra sukūrę Anykštijos grožio puoselėtojai, ką ir kaip augina savo sodybose, parkuose, soduose Anykščių krašto žmonės, kaip pasireiškia tas nuoširdus žmogaus bendravimas su medžiais, gali būti įdomu ir naudinga visos šalies gyventojams. Visiems, kam medis teikia džiaugsmą, grožį, gėrį, palaimą, jaukumą…

        Knyga „Broli žaliašaki…Medžiai Anykštijos sodybose“ nebūtų tokia informatyvi, jeigu gausių fotonuotraukų nelydėtų įdomūs, labai aiškiai, suprantamai, literatūriškai, sklandžiai, be jokių mokslinių vingrybių, tarptautinių žodžių parašyti tekstai. Tokius tekstus skaitydamas, sužinai daug vertingo, reikalingo ir apie medžius, ir apie juos, tuos „brolius žaliašakius“ sodinančius, auginančius, prižiūrinčius žmones. Dėl to, kad knygoje visi tekstai parašyti suprantamai, aiškiai, nuosekliai ir įdomiai net nereikėtų ir stebėtis. Juk juos rašė du savo srities žinovai, profesionalai. Tai anykštėnas rašytojas, daugelio knygų autorius, įvertintas ne viena literatūrine premija, Rimantas Vanagas ir gerai žinomas šalies gamtininkas, knygų, mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių apie augalus autorius, gamtosauginės Valdo Adamkaus premijos laureatas, dabartinis Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

        Knyga- albumas pradedamas įžanginiu žodžiu „Medi, broli lietuvio…“, kuris jau iš karto nuteikia skaitytoją, kad  visi pasakojimai suksis  būtent apie medžius, kurie autorių pavadinami labai prasmingai: „broliais žaliašakiais“…Toliau gamtininko, pedagogo ir politiko Sigučio Obelevičiaus pasakojimas „Mūsų garbinamieji“ visus nukelia į praeitį, į garbingą krašto istoriją, kurioje šventais laikyti ąžuolai, garbinti kadagiai, šermukšniai, lietuvių mylėtos liepos, mielai augintos ir šv.Kalėdoms nuo XIX a.vidurio pradėtos puošti eglės… Nemažai šiame leidinyje randame pasakojimų apie žmones, kurie be medžių tiesiog neįsivaizduoja savo gyvenimo. Pagal Traupio seniūnijos Levaniškių kaimo gyventojos Onos Janulytės pasakojimą paruoštas vaizdelis „Medžiai- mūsų šeima“, troškūnietis Algimantas Eiva pasakojime „Jei kiekvienas lietuvis…“ prisimena  šviesios atminties savo žmoną medikę Janiną Jadvygą Eivienę, kuri iki pat savo gyvenimo pabaigos puoselėjo savo sodybą, puošė ją įvairiausių rūšių augmenija, sukaupė unikalią augalų kolekciją. „Dažnai pagalvoju: jei kiekvienas lietuvis kasmet pasodintų po medelį, kaip nuostabiai sužaliuotų, suoštų visa Lietuva!“,- rašinio pabaigoje labai taikliai pastebėjo A. Eiva.  Anykštėnė Vanda Vainauskienė pasakojime „Visi jie-mano vaikai“ pabrėžia: „Man kiekvienas medelis savas, mielas. Daugybę kartų paliestas, padrąsintas, prižiūrėtas…“  Pagal  Kavarsko seniūnijos  gyventojos Eglės Berneckienės pasakojimą paruoštame rašinyje „Užuolytė“ galima surasti daug gražių žodžių ąžuolams, beržams, kurie visais metų laikais puošia jų sodybą. Deramą vietą albume užima garsaus visoje šalyje Traupio botanikos sodo įkūrėjo Sigučio Obelevičiaus pasakojimas „Iš pradžių daugelis stebėjosi“. Jis prisimena garsiojo botanikos sodo atsiradimo istoriją, tūkstantinės augalų kolekcijos sukūrimą. O pradžia buvo ir sunki, ir…įdomi. Kai pedagogų Obelevičių šeima 1988 metais atsikraustė  į Traupį, prie mokyklos driekėsi pliki laukai. „Gamtininko širdžiai atrodė, jog šitaip gyventi neteisinga, nedora…Bet vos pradėjau sodinti medžius, kaipmat atsirado nepatenkintų: ko jis čia knisasi, ne savo žemę rausia?!“…Žmonės nesuprato, ką mes čia darom. Visi sodina bulves, o mes- laukinius medelius…“ ,- prisiminimais dalijasi dabartinis Anykščių rajono meras, ir šiuo metu visą savo laisvalaikį skiriantis Traupio botanikos sodo puoselėjimui. Dabar ir traupiečiai, ir atvykstantys ekskursantai gali stebėtis augalų gausa, dendrologinėmis kolekcijomis, nuostabiais įvairių pasaulio kraštų medžiais, puošiančiais Traupį. Vien 2008 metais buvo pasodinta apie 650 rūšių augalų. „ Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kai pavyksta surasti, „prisijaukinti“retą augalą. Daugybę valandų, dienų, mėnesių sieki tikslo- ir štai! Meilė augalui virsta aura, kurią jaučia daugelis mūsų parko lankytojų, o jų kasmet sulaukiame tūkstančių…“,- išsako savo mintis gamtininkas ir politikas S.Obelevičius. Pasakojimas užbaigiamas džiaugsminga gaidele: „…bene didžiausias laimėjimas- kad mūsų pavyzdžiu užsikrėtė ir nemažai aplinkinių sodybų gyventojų: ir jiems ėmė rūpėti, kas ošia po langu, kaip savo jėgomis pagražinti, praturtinti kasdienybę. Vos ne kas antroj sodyboj rasi augalų iš mūsų botanikos sodo.Taigi- augalai padeda ne tik keisti aplinką, bet ir pačius save!“ Pasakojime „Žmonių sukurtos oazės“ galima nemažai sužinoti apie Pienionių, Raguvėlės, Burbiškio, Aknystų parkus, paskelbtais Lietuvos gamtos paminklais. Šį skirsnį iliustruojančiose fotografijose matome ir Troškūnų miškininkų kuriamo modernaus parko vaizdus, Anykščių AntanoVienuolio-Žukausko, Jono Biliūno, Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių muziejus supančius medžius, lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtuosius Malaišius supančią augaliją, puikiai lietuviškus medžius, egzotiškus spygliuočius ir lietuviškus akmenis derančius laikraščio „Anykšta“ žurnalistų Gražinos ir Vidmanto Šmigelskų  rūpestingai tvarkomoje sodyboje, „žaliaskarių brolių“ romantiška šviesa nutviekstus Svėdasų dvaro likučius…   

        Tik šiame albume nuotraukų pagalba galima susipažinti su egzotiškais svetimžiemių augalais: totoriniu sausmedžiu, kaukazine raudonlape slyva,dygiąja egle, svyruokliniu maumedžiu, kalnine margalape guoba, triskiaute liuizitanija, uosalapiu klevu, ląstūne, himalajine pušimi, rusmenėmis, Lausono puskiparisiais, cūga, macudiniu gluosniu, Makio ieva, japoniniu hamameliu, paprastąja katalpa ir kt.

       Trijų kūrybingos minties autorių ( fotomenininko Jono Danausko, rašytojo Rimanto Vanago ir gamtininko Sigučio Obelevičiaus ) parengta knyga „Broli žaliašaki… Medžiai Anykštijos sodybose“ gali būti puikia dovana bet kuria proga, papuošti namų biblioteką,  praversti visiems, kuriantiems gyvosios gamtos oazes, draugaujantiems su medžiais…