Dabartinės diskusijos Anykščiuose apie įvairius mieste vykstančius projektus, erdvių renkonstrukcijas, medžių kirtimus, pievelių klojimus trinkelėmis ir paupių asfaltavimus vyksta maždaug tokiame lygmenyje: man gražiau/patogiau/reprezentatyviau su medžiais/žole, o man be jų, su trinkelėmis. Siūlau pakreipti diskusiją kitu kampu: kokios erdvės mieste reikalingos, kad mieste būtų gera ir saugu gyventi miestiečiams?
Spalio mėnesį Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) perspėjo, kad žmonija turi tik apie dešimtmetį sušvelninti (atkreipkite dėmesį, tik sušvelninti, nebe išvengti, nes į šitą traukinį jau pavėlavome) klimato pokyčiams. Kadangi klimato atšilimo visiškai sustabdyti jau nebepavyks, mums teks prisitaikyti prie netikėtų šalčių, potvynių, rūkų, oro užterštumo, sausrų, karščio bangų, stichinių liūčių, kuriuos jau pradedame po truputi patirti ir kurių turėtų sparčiai daugėti (žr. 15min.lt straipsnį). Tai vyks ne kažkokioje tolimoje abstrakčioje ateityje, bet jau vyksta dabar ir, jei tendencijos nesikeis, toliau intensyvės.
Kaip tam ruoštis? Miestuose planuojant, kuriant, pertvakant teritorijas, pigiausias ir efektyviausias sprendimas yra kurti naują ir išsaugoti senąją žaliąją infrastruktūrą (dviračių takus, žaliasias erdves ir pan) ir saugoti dar likusias laukines vietas. Teisingi sprendimai padaryti dabar, kainuos žymiai mažiau nei vėlesnis klaidų taisymas. Pvz., Lietuvos miestuose dabar vyksta trinkelių klojimo ir asfaltavimo bumas: rekonstruojamos pagrindinės aikštės, statomi nauji prekybos centrai – ir jų aikštelės toliau asfaltuojamos ar klojamos trinkelėmis. „Kai reikės viską lupti lauk, kad kritulių sugėrimas pagerėtų – tuomet tai kainuos brangiai, nes mes antrą kartą investuosime į tas pačias erdves” (15min.lt).
Kai progresyviausi pasaulio miestai taikydamiesi prie kintančių sąlygų kuria žaliasias salas, želdina pastatų sienas ir stogus, įkūrinėja pelkes ir miškus miestuose, mes vis dar kertame medžius, ardome natūralius paupius ir klojame žolę kietaja danga. Pvz. Vienos mieste bendruomenės pačios kuria žaliasias salas ir jas prižiūri, o mums Jurzdike rekonstruojant Koplyčios teritoriją projektuotojai siūlo mažinti medžių skaičių ir juos įkalinti betone. Žinoma, jei medžiai yra ligoti ir kelia realų, arboristų išvadomis patvirtintą pavojų saugumui, į tai reikia atsižvelgti, bet visais kitais atvejais architekto užduotis turėtų būti medžius išsaugoti ir integruoti žaliuosius sprendimus savo projektuose. Dėl šito, tikiuosi, Jurzdikiečiai kalbėsis su projektuotojais šiandien vyksiančiame svarstyme dėl Koplyčios projekto (nuo 17 val. Koplyčioje). Aš, deja, dalyvauti negalėsiu, nes esu išvykusi.
Kam reikia papildomų argumentų dėl medžių naudos, atsiremiančių į tyrimus o ne vien subjektyvias nuomones, pasidalinsiu Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos sąrašu, išvardinančiu kai kurias medžių mums teikiamas nemokamas paslaugas:
1) Medžiai padeda mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį ir taupyti energiją ( o tuo pačiu ir pinigus). Pvz. medžių sodinimas aplink pastatus gali sumažinti oro kondicionavimo poreikį 30 procentų, o žiemos šildymo sąskaitas sumažinti 20-50 procentų.
2) Medžiai vaidina svarbų vaidmenį didinant miesto biologinę įvairovę, suteikiant augalams, paukščiams, gyvūnams palankias buveines, maistą ir apsaugą.
3) Medžiai gali padėti didinti vietos maisto ir mitybos saugumą, tiekiant maistą, pvz., Vaisius, riešutus ir lapus tiek žmonėms, tiek gyvulių pašarams. Jų medieną (gyvenimui pasibaigus), savo ruožtu, galima naudoti maisto ruošimui ir šildymui.
4) Išaugęs medis gali sugerti iki 150 kg CO2 per metus. Todėl medžiai atlieka svarbų vaidmenį mažinant klimato kaitą. Medžiai gerina oro kokybę, todėl miestai su medžiais yra sveikesni gyvenimui.
5) Vasaros karščių metu miestuose medžiai gali padėti atvėsinti orą tarp 2 ir 8 laipsnių Celsijaus, taip sumažindami miesto „šilumos salų” efektą ir padėdami miesto bendruomenėms prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių.
6) Dideli medžiai yra puikūs filtrai miesto teršalams ir smulkioms dalelėms. Jie sugeria teršalus (tokius kaip anglies monoksidas, azoto oksidai, irk t.) ir filtruoja smulkias kietąsias daleles, tokias kaip dulkės, dūmai ir kiti nešvarumai ,užrakindami juos lapuose ir žievėje.
7) Tyrimai rodo, kad gyvenimas arti žaliųjų plotų su medžiais gerina fizinę ir psichinę miestiečių sveikatą, pavyzdžiui, mažinant aukštą kraujospūdį ir stresą. Tai, savo ruožtu, prisideda prie miesto bendruomenių gerovės.
8) Brandūs medžiai reguliuoja vandens srautą ir atlieka pagrindinį vaidmenį užkertant kelią potvyniams ir mažinant stichinių nelaimių riziką. Pavyzdžiui, subrendęs spygliuotis gali sugerti daugiau nei 15 000 litrų vandens per metus.
9) Paskaičiuota, kad medžiai daro miestą patrauklesnį ir nekilnojamo turto vertė žaliuose miestuose padidėja iki 20 proc., taip pat pritraukiamas turizmas ir verslas.
Skaitykite daugiau apie žaliąją infrastruktūrą ir klimato kaitos poveikį Lietuvai : https://www.15min.lt/…/zalioji-infrastruktura-pigiausias-ir…
Skaitykite daugiau apie medžių ir žaliųjų erdvių naudą miestams Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos puslapyje: http://www.fao.org/zhc/detail-events/en/c/454543/
