Režisierius Valius Tertelis
NUMATOMA PREMJERA
Rusų režisieriaus ir pedagogo P.Fomenkos auklėtinis, daugiausia Maskvoje kuriantis režisierius Valius Tertelis pristato pjesę pagal A.Ostrovskio kūrinį „Audra“. Tai spektaklis kalbantis apie amžinąsias vertybes – apie meilę ir likimą…
Režisierius V.Tertelis tikina, jog kurdamas spektaklį jis pirmiausia atsižvelgia į žmogų, į žiūrovą. „Man artimas „jausmų“ teatras. Man neįdomus teatras, kuris nenagrinėja žmogiškų temų. Renkuosi pjeses, kurios turi ką pasakyti žiūrovui. Nemėgstu stebinti, noriu kalbėtis. Nesuprantu tų, kurie siūlo aktualias temas spręsti per plakatą, per formą, bet be žmonių. Man svarbios visos gyvos emocijos, manau, kad teatre žmogus turi ir verkti, ir juoktis. Nesuprantu, kai teatre kuriamas „atsipalaidavimo“ menas. Manau, kad visos problemos yra mumyse ir tik mes patys galime jas spręsti. Aš pasisakau už teatrą, kuris teigia, o ne stebina“, – kalbėjo V.Tertelis. Režisieriui svajonių teatras susideda iš aktoriaus ir žiūrovo, o visa kita yra tik pagalbinės priemonės.
Pasakodamas apie teatrinį gyvenimą Maskvoje režisierius V.Tertelis tikino, kad teatrai visur vienodi – ir Maskvoje, ir Lietuvoje. Skiriasi tik skaičiai, formos, bet ne turinys. Tik Maskvos rinka labai didelė, ji daro įtaką ir teatrams. „Šou verslas įsiveržė ir į Maskvos teatrus, stengiamasi bet kokia kaina pritraukti žiūrovą. Dirbu Piotro Fomenkos teatre ir tuo džiaugiuosi. Pasisakau už teatro turinį. Nesuprantu tų, kurie teigia, kad kūryboje įdomi tik forma. Lietuvoje ypač didelė genialių režisierių koncentracija – R. Tuminas, J. Vaitkus, C. Graužinis, O. Koršunovas ir kiti. Maskvoje labai gerbiamas ir mylimas lietuvių teatras. Manau, kad Rusijos teatrai išgyvena sąstingio laiką, teatrai verda savo sultyse“, – sakė V.Tertelis.
Kalbėdamas apie pjesę „Audra“ režisierius kūrinio autorių A.Ostrovskį lygino su A.Čechovu, V.Šekspyru. „Gal jis sunkiai suvokiamas svetur, nes rašė savitu kalbos stiliumi, jo žodis sunkiai išverčiamas, bet mintis labai gili. A.Ostrovskis rašė apie garbę ir orumą, apie meilę ir likimą, o tai juk visada aktualu. Jo tekstuose – gilus bendražmogiškas užtaisas, – tikino režisierius V.Tertelis, – Pjesės tekstą sutrumpinome, bet pagrindinę idėją išlaikėme. Išsaugojome pjesės minčių koncentratą. Pagrindinė pjesės tema – meilė ir išdavystė. Pasvarstysime apie dvasinę ir fizinę išdavystę. Spektaklio veiksmas perkeltas į šiuolaikinę erdvę, nes atkurti laiką, kuriame nebuvome, neįmanoma. Man buvo svarbu išlaikyti ne pjesės laiką, o esmę. Manau, kad pagarbiai išsaugojome A.Ostrovskio temas, kurios yra amžinos ir krikščioniškos“.
Kalbėdamas apie spektaklio išskirtinumą, apie tai, kuo jis turėtų sudominti žiūrovą, režisierius teigė, jog svarbu spektaklio harmonija. „Man patinka vokiečių teatras, kuris apjungia dominuojantį vakarų formos meną su rytų dvasiniu menu. Aš noriu padaryti kažką panašaus, t. y. noriu sujungti formą su dvasia. Siekiu, kad spektaklis išlaikytų harmoniją, kurią sudaro aktorių vaidyba, scenografija ir muzika, – sakė režisierius V.Tertelis. – Geras spektaklis yra kaip sluoksniuotas pyragas, kuriame susijungia dvasia ir forma. Jei tai pavyks, tai ir žiūrovų bus. Mačiau ne vieną Juozo Miltinio dramos teatro spektaklį, pažįstu Panevėžio žiūrovą – juose tebegyvena didžiojo maestro dvasia“.
Pjesė „Audra“ parašyta 1859 m. Manoma, kad A.Ostrovskis į ją sudėjo asmeninius išgyvenimus, patirtą meilę žymiai rusų aktorei L. Kosickajai. Pjesės veiksmas rutuliuojasi ant Volgos upės kranto, išgalvotame mieste – Kalinove, kuriame daug metų savo šaknis puoselėjo pirklių kasta. Pjesės siužetas – nesudėtingas, tipiškas XIX amžiaus tradicijoms ir to laiko epochai: jauna, ištekėjusi moteris Katerina Kabanova, nesuradusi laimės šeimyniniame gyvenime, įsimyli kitą žmogų. Kankinama sąžinės priekaištų ir, nenorėdama gyventi melu ir apgaule, nutarė viešai prisipažinti. Bet pirklių luomas nenorėjo arba negalėjo suprasti Katerinos, ji patyrė pažeminimą ir panieką. Pjesės herojė pasirenka mirtį.
Vaidina: V.Kupšys, J.Čepulis, E.Koriznaitė, L.Kondrotaitė, E.Stokė, R.Kimbraitė, T.Razmislavičiūtė, A.Kėleris, D.Kalkauskas ir kiti.
