Maskvai siekiant didesnės įtakos Afrikoje, kur jau aktyviai veikia Vakarai ir Kinija, prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį priima dešimtis šio žemyno lyderių, atvykstančių į pirmąjį Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikimą.
Per dviejų dienų renginį Sočio kurorte prie Juodosios jūros daugiau kaip 3 tūkst. delegatų rengs susitarimus ir aptars įvairias temas, nuo branduolinių technologijų iki mineralų gavybos.
V. Putinas viršūnių susitikimą atidarys 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku, drauge su Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi (Abdel Fatahu Sisiu), dabartiniu Afrikos Sąjungos vadovu ir susitikimo garbės svečiu.
Visos 54 Afrikos valstybės atsiunčia po atstovą, sakė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas. Tarp šių atstovų bus 43 valstybių ar vyriausybių vadovai.
Susitikime dalyvauja buvusių Sovietų Sąjungos satelitinių valstybių, tokių kaip Angola ir Etiopija lyderiai, taip pat atstovai iš šalių, kuriose Maskva tradiciškai nebūdavo aktyvi, tokių kaip Nigerija ir Gana.
Dramblio Kaulo Krantas, nepalaikydavęs glaudžių ryšių su Rusija, turi atsiųsti 70 žmonių, įskaitant prezidentą, delegaciją, tikintis pasirašyti susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo.
Sovietų laikais Maskva buvo labai svarbi žaidėja Afrikoje, rėmė nepriklausomybės judėjimus ir parengė ištisą Afrikos lyderių kartą.
Tačiau jos ryšiai su Afrika sumenko 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai, o pastaraisiais metais Kinija iškilo kaip svarbiausia užsienio jėga žemyne, priversdama Rusiją ją vytis.
Viršūnių susitikimas Sočyje daugeliu atžvilgių atrodo tarsi nurašytas iš kiniško vadovėlio.
Norėdamas plėsti savo įtaką Pekinas 2000 metais inicijavo Forumą dėl Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo ir skyrė žemynui dešimtis milijardų dolerių.
Rusija negali prilygti Kinijos ekonominei galiai, bet, kaip ir Pekinas, yra pasirengusi paremti abejotinos reputacijos žmogaus teisių atžvilgiu Afrikos lyderius mainais į galimybę turėti naudos iš žemyno turtų.
