Lietuva yra viena geriausių Ukrainos draugų. Mes esame dėkingi Lietuvos prezidentei ir užsienio reikalų ministrui, kurie veda nuoseklią ir gana griežtą politiką Rusijos Federacijos atžvilgiu.
Lietuva kaip tik šiame bare labai efektyviai ir vaisingai dirba. Labai dažnai Lietuvos europarlamentarai yra įvairių rezoliucijų ir pareiškimų autoriai. Dėl to mes esame labai dėkingi Lietuvai. Pavyzdžiui, prieš porą dienų Seimo nario Emanuelio Zingerio dėka Europos Sąjungoje buvo priimta rezoliucija dėl žmogaus teisių Kryme.
Jūs paklausėte, kuo Lietuva gali padėti. Pirmiausia tai pasaulio bendruomenėje ir visose įmanomose tarptautinėse struktūrose būtina toliau kelti klausimą dėl Ukrainos integralumo atkūrimo. Reikia dėti pastangas, kad šis klausimas neišnyktų iš pasaulio darbotvarkės ir pirmųjų laikraščių puslapių.
Dėl to, kad Putinas dar kartą buvo išrinktas Rusijos Federacijos prezidentu, ši problema tampa dar aktualesnė. Tai tik padidino riziką, kad Krymo totorių ir Ukrainos problemos išnyks iš pasaulio spaudos akiračio.
– Jūs pats buvote Rusijos režimo politinis kalinys ir tik spaudžiant tarptautinei bendruomenei paleistas į laisvę. Tačiau politinių kalinių Rusijoje vis dar yra. Kaip vertinate tarptautinės bendruomenės dėmesį, skiriamą nuo represijų kenčiantiems Krymo totoriams dabar?
– Tarptautinės bendruomenės dėmesys Krymui ir Ukrainai su laiku mažėja, nes pasaulyje yra labai daug problemų. Todėl mums ir yra, kaip jau minėjau, labai svarbu neišnykti iš pasaulinio informacinio srauto. Jei pasaulis neparodys Rusijos nusikaltimų ir nenubaus jos, tai gali inspiruoti ir kitas valstybes elgtis taip, kaip elgiasi Kremlius.
Agresija iš Rusijos gali kilti ir kitoms valstybėms bei tautoms. Analitikai, tiriantys Kremliaus režimą, dažnai kalba apie galimus tolesnius Rusijos agresijos scenarijus, jie dažnai pabrėžia, kad kiti Maskvos taikiniai gali būti Kazachstanas ir Baltijos valstybės.
Manau, kad pasaulio valstybių vadovai turi aiškiai įsidėmėti, kad bet kuri kita šalis gali tapti kita agresijos auka. Todėl mes, Krymo totoriai, kovojame ne tik dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, bet ir už tvarką visame pasaulyje.
– Jūs jau kalbėjote apie kai kuriuos Rusijos okupacijos padarinius Kryme. Kaip pasikeitė Krymo socialinė ir ekonominė situacija po 2014 metų? Kokia situacija šiuo metu okupuotame Kryme su žmogaus teisėmis.
– Norėčiau pradėti nuo žmogaus teisių situacijos. Kartais atrodo, kad Rusija net nesuvokia, kas yra žmogaus teisės. Pirmiausia yra pažeidžiamos teisės tų, kurie toliau Krymą laiko Ukrainos dalimi.
Prieš tuos žmones, kurie nėra lojalūs okupacinei valdžiai ir kurie nesutinka su Kremliaus reikalavimais, dažnai pradedamos administracinės bylos. Tokie žmonės gaudomi turguose ir kitose viešosiose vietose.
Visgi skaudžiausiai yra baudžiama Krymo totorių tauta, kuri nepripažįsta Rusijos jurisdikcijos savo teritorijoje. Būta daug atvejų, kai po penktadienio pamaldų totoriai buvo gaudomi mečetėse, turguose.
Daugiau nei pusė žmonių, kuriems tardymo izoliatoriuose neva vykdomas tyrimas, kaip tik yra Krymo totoriai. Įvertinus tai, kad Krymo totorių viso labo yra (okupuotoje Krymo teritorijoje. – ELTA) tik 13 proc., tai yra labai žiauri statistika. Tokiomis sąlygomis mes gyvenam.
– Rusijos propaganda nemažai dėmesio skiria ekonominiam Krymo pažangos afišavimui. Giriamasi pastatytu Krymą ir Rusiją sujungusiu tiltu, tarsi duodama suprasti, kad Krymas jau išgyvena ekonominį ar kultūrinį pakilimą. Kokia reali situacija yra Kryme?
– Tiltas, kelių tiesimas, vaikų darželių ir mokyklų statyba vyksta iš pinigų, kurie sugeneruoti ne Kryme, bet kurie skiriami iš federalinio Rusijos biudžeto.
Šiuo metu į Krymą investuojama daugiau pinigų negu į bet kurį kitą Rusijos regioną. O viskas, kas susiję su Krymo ekonomika, – patiria didžiulį nuosmukį.
Kryme neužtenka vandens, o stepės – kurios sudaro didžiąją Krymo dalį – labai stipriai kenčia nuo sausrų. Nors po okupacijos Rusija įrengė daug elektrą generuojančių stočių, pati elektra, susidaro įspūdis, yra dotuojama iš federalinio biudžeto. Elektros energija, kurią anksčiau tiekė Ukraina, buvo ženkliai pigesnė.
Turistai menkai lanko Krymą, o jie juk buvo pagrindinis pajamų šaltinis vietos gyventojams. Kitaip tariant, skiriamais pinigais iš federalinio biudžeto tiesiog siekiama užmuilinti akis.
Netgi ta visuomenės dalis, kuri anksčiau palaikė Krymo aneksiją, dabar po truputį nusivilia naująja valdžia. Tačiau, reikia pabrėžti, kad dėl labai intensyviai dirbančios Rusijos propagandos mašinos Kryme gyvenantys žmonės dažnai mano, kad dėl prastėjančio gyvenimo kalta yra vietos valdžia, o ne Kremlius ar Putinas.
– Krymo totorių pasipriešinimas Rusijos represijoms paremtas su britų kolonijine sistema kovojusio Mahatma Gandhi neprievartinio pasipriešinimo idėjomis. Ar šis būdas veikia kovojant su Putino valdoma Rusija?
– Mes iki šiol priešinomės tik neprievartiniu būdu (…). Tautinis Krymo totorių judėjimas tęsiasi. Mūsų jėga kaip tik ir kyla iš to, kad naudojame neprievartinį kovos būdą. Mus Rusijos valdžia provokuoja nuolatos ir kartkartėmis pametėja idėjų, kad galbūt reikia imtis ginklo. Tačiau, aš manau, kad artimiausioje ateityje savo metodų nekeisime. Mums mirtinai pavojinga yra imtis ginkluotų pasipriešinimo būdų.
– Taikaus pasipriešinimo viena iš idėjų yra sulaukti tarptautinės bendruomenės pasmerkimo ir moralizavimo agresoriaus atžvilgiu. Ar Rusija reaguoja į tarptautinės bendruomenės reiškiamą nepasitenkinimą?
– Nors dabartiniai mūsų metodai dažnai stato Rusiją į aklavietę, susidaro įspūdis, kad jai viskas vienodai. Jei taip nebūtų, ji neorganizuotų tokių represijų.
– Vakaruose vieni mano, kad su dabartiniu Rusijos režimu galima ir reikia palaikyti santykius. Pasak jų, tik taip galima skatinti Rusijos režimo transformaciją. Kiti svarsto, kad politinių ir ekonomių santykių su Kremliumi turi būti kuo mažiau, nes suteiktos galimybės Rusijai sėdėti prie bendro stalo su galingaisiais tik dar labiau stiprina Kremliaus ambicijas. Jūsų nuomone, kokia strategija turėtų vadovautis Vakarai demokratines vertybes ir tarptautinę teisę laužančios Rusijos atžvilgiu?
– Pirmasis variantas, aš manau, yra visiškai netinkamas. Rusija ne ta šalis, su kuria būtų įmanoma susitarti. Ji visada padarys savaip, ir tai labai sunku atspėti. Aš vienareikšmiškai laikausi antrojo požiūrio – Rusiją būtina ignoruoti, griežtinti sankcijas, nedalyvauti jos organizuojamose renginiuose ir juos boikotuoti. Man labai gaila, kad nebuvo boikotuotas Rusijoje vykstantis Pasaulio futbolo čempionatas.
Jei Vokietija nebūtų dalyvavusi šiame čempionate, ji būtų įsiamžinusi visų pasaulio žmonių atmintyje kaip didvyrė, nes būdami pasaulio čempionais protestavo prieš Rusiją. Dabar Vokietija anksti iškrito ir patyrė gėdą.
Jokiais būdais negalima Rusijos sugrąžinti į G7 ar G20 klubus, negalima jos sugrąžinti į Europos parlamentinę asamblėją, iš kurios ji buvo priversta trauktis. Gaila, bet pastaruoju metu mes stebime, kaip daugelyje pasaulio šalių atsiranda stiprus Rusijos lobistų sluoksnis. Ir jei valstybių vadovai, spaudžiami šių lobistų, keis savo nuomonę dėl Rusijos, tai pasauliui kils didelė grėsmė. Tai, kas atsitiko Ukrainai, gali atsitikti bet kuriai kitai pasaulio šaliai.
– Kaip įsivaizduojate Krymo totorių ateitį, kokius politinius tikslus keliate?
– Savarankiško apsisprendimo teisė yra neatsiejama bet kurios tautos dalis. Krymo totoriams tai Krymo teritorija. Tai mūsų tėvynė, tik čia mes galime realizuoti šią apsisprendimo teisę. Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Krymas buvo Ukrainos sudėtyje, todėl visuose savo pareiškimuose mes sakome, kad Krymo totoriai turi turėti savo politinę autonomiją Ukrainos sudėtyje.
Ilmi Umerovas yra Krymo totorių Medžliso pirmininko pavaduotojas, aktyvus Lietuvos ir Ukrainos dvišalių politinių ir kultūrinių ryšių plėtros puoselėtojas. I. Umerovas už interviu Krymo totorių televizijai buvo pripažintas kurstantis pažeisti teritorinį Rusijos Federacijos vientisumą. Už tai jam skirtas įkalinimas 2 metams, tačiau įsikišus tarptautinei bendruomenei I. Umerovas buvo paleistas.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios – Valstybės dienos – proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai I. Umerovą apdovanojo Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
