Kryvyi Rihas šlovina Volodimirą Zelenskį

Eldoradas BUTRIMAS specialiai iš Ukrainos.

Į Kryvyi Rihą, gimtąjį Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio miestą, vykau žinodamas tik tiek, kad paauglystėje prezidentas lankė 95-tąją šio miesto gimnaziją. Paprašęs maršrutinio mikroautobuso vairuotojo išleisti šalia minėtos gimnazijos, nustebau priešais pamatęs cirko pastatą.
Į galvą šovė mintis – cirkas galėjo nulemti V.Zelenskio polinkį į komiškus vaidmenis teatro scenoje bei televizijoje, o būtent tai jį labai išgarsino ir net padėjo tapti prezidentu. Tokį spėjimą sustiprino užkalbinta šešiasdešimt ketverių metų pensininkė, buvusi siuvėja Ira Vološina.

Moteris parodė už dviejų šimtų metrų nuo cirko esantį dvylikos aukštų blokinį pastatą, kuriame butą esą tebeturi V.Zelenskio tėvai. Pro šio buto langus būsimasis prezidentas vaikystėje kasdien regėjo cirko pastatą. Ira patvirtino girdėjusi pasakojimus apie dažną būsimojo prezidento lankymąsi cirke, tačiau sakė pati jame buvusi vos keletą kartų, nors gyvena šalia.

Moteris teigė iki karo dažnai netoliese esančiame centriniame turguje sutikdavusi V.Zelenskio tėvus, vietos Ekonomikos universiteto dėstytojus. Šie, net sūnui tapus prezidentu, esą išliko paprasti, tokie pat kaip anksčiau, ir su visais kaimynais nevengė sveikintis ar šiaip pasišnekučiuoti.

Paklausus, kaip vertina V. Zelenskio valdymą, I.Vološina pasakė, jog Kryvyi Riho gyventojai didžiuojasi, kad jų miesto atstovas tapo Ukrainos prezidentu. Tačiau I.Vološina prezidento neapipylė pagyromis ir siūlė prisiminti posakį, kad viščiukai skaičiuojami rudenį.

„Dabar, vykstant karui, V.Zelenskis elgiasi labai vyriškai, uždega kovai, tačiau iki tol nieko ypatinga nenuveikė, todėl net mūsų mieste jį kritikuojančių buvo bemaž tiek, kiek giriančių“, – teigė moteris.

Vienpusiškų liaupsių prezidentui neišsakė ir kita prie cirko sutikta pensininkė, buvusi medikė Julia Anisimova. Moteris priminė, jog medikų pensijos ir algos nepadidėjo, jos tebėra mažos, vos užtenka pragyventi, bet neslėpė vilčių, jog, karui sėkmingai pasibaigus ir Ukrainai įstojus į ES, viskas ims gerėti.
Pensininkė visgi atsisakė fotografuotis ir net ragino mane, kad jokiu būdu nefotografuočiau nei prezidento tėvų namo, nei jo lankytos mokyklos bei centrinio turgaus, nes galiu būti įtartas šnipinėjantis okupantams ir suimtas.

Prie prezidento tėvų namo užkalbinta 42 metų nekilnojamojo turto agentė Olga Kipasto pasigyrė, jog jos atstovaujama firma pardavusi minėtą butą V.Zelenskio tėvams. Pastarieji čia, vykstant karui, nebegyvenantys, tačiau butą vis vien esą tebesaugantys policininkai. Agentė gyrė V.Zelenskį už drąsą karui prasidėjus, nepasprukus į užsienį, o ankstesnių jo darbų vertinti nenorėjo, nes esą prezidentas per trumpai šalį valdęs.
Iki 95-osios gimnazijos, kur mokėsi V.Zelenskis, nuo tėvų namo yra vos keturi šimtai metrų. Gimnazijoje šiuo metu vyksta remontas, todėl apžiūrėti prezidentui skirto mažo muziejaus nepavyko.

Vos už keliolikos metrų nuo gimnazijos į dangų stiebiasi cerkvė, kitoje gatvės pusėje stovi prekybos centras, visai netoli – biblioteka, poliklinika, centrinis miesto turgus, o šalia namo, kuriame gyvena tėvai, – Universitetas.

V.Zelenskiui, kaip vaikui, pasisekė, jog šalia namų buvo tokie svarbūs statiniai, mat Kryvyi Rihas yra keistas miestas – siauras ir ilgas, nusitęsęs net 126 km. Šiame mieste, kuris laikomas vienu ilgiausių Europoje, gyvena 0,6 mln. gyventojų, pagal jų skaičių jisai yra aštuntas Ukrainoje.
Kol kas Kryvyi Rihe sąlygiškai ramu, tačiau nuo fronto linijos miestą skiria tik 100 kilometrų, o Maskva neslepia noro jį užvaldyti. Mat Kryvyi Rihas – tai geležies rūdos kasyklų ir metalo liejyklų karalystė.

Būtent atrasti geležies rūdos klodai į šią kadaise nedidelę, prieš 250 metų kazokų įkurtą gyvenvietę XlX šimtmečio pabaigoje priviliojo Rusijos bei Vakarų šalių investuotojus. Jie suprato, kad netolimame Donbase esantys anglies klodai leis pigiai geležies rūdą perlydyti į metalą, todėl Kryvyi Rihas ėmė sparčiai pūstis kaip mielinė tešla.

Dabartinis Kryvyi Rihas tam tikra prasme primena Visaginą, nes dėl į miestą sovietmečiu sukviestų rusakalbių specialistų ukrainiečių kalbos gatvėje taip ir nepavyko išgirsti. Miesto praradimas Ukrainos ekonomikai būtų labai skausmingas, nors architektūriniu požiūriu jis nėra gražus.

Tai pramoninis fabrikų ir kasyklų miestas, kurio pagrindinę gatvę ir aikštę juosia neaukšti stalininiai gyvenamieji namai, o centras nuo seno yra vadinamas „socgorodu“ – socialistiniu miestu. Turistus Kryvyi Rihas iki karo bandė privilioti masindamas nusileisti į pačią giliausią, net pusantro kilometro po žemėmis esančią šachtą.
Kitas unikalus turistų traukos objektas – maršrutas, siūlantis važiuoti traukinio linija, jungiančia mieste esančius fabrikus, kuri skirta vien darbininkams vežti. Vietiniai didžiuojasi ir prie merijos esančiu pačiu didžiausiu pasaulyje veikiančiu gėlių laikrodžiu bei gigantišku paminklu, įamžinusiu tariamą miesto įkūrėją kazoką Kreivąjį Ragą.
Anot vietos legendos, miestą įkūrė kazokas, vardu Rihas (lietuviškai – Ragas). Kadangi kazokas mūšyje buvo praradęs vieną akį, jį aplinkiniai vadino žvairuoju arba kreivuoju Ryhu, o ši pravardė esą prigijusi ir jo įkurtai gyvenvietei.

Vis dėlto mokslininkai spėja, jog vardo kilmę nulėmė tai, jog Saksagano upė toje vietoje daro staigų kreivą lanką. Tačiau legenda apie kazoką yra populiaresnė, tad jos laikosi ir visi miesto vadovai.

Visas straipsnis „Anykštoje“ (2022-07-12). Laikraščio ieškokite spaudos prekybos vietose. Reportažas nebus spausdinamas portale anyksta.lt