Kultūros taryba išsiaiškino, kad slapstomasi buvo be pagrindo

Lapkričio 8 dieną, pirmadienį, vykusiame Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos posėdyje prieita prie išvados, kad Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos kandidatų pavardžių iki paskutinės minutės laikyti didžiausioje paslaptyje visai nebūtina, kad tai net neapibrėžta premijos teikimo nuostatose, ir įnešti tam tikrų naujovių. Iki pat šio posėdžio buvo laikomasi priešingos nuomonės ir premijai pateiktų kandidatų pavardės buvo laikomos kone karine paslaptimi.
Tuo metu Kultūros tarybos narys Vytautas Balčiūnas pasiūlė peržiūrėti tiek Anykščių rajono savivaldybės teikiamų T. Mikeliūnaitės, tiek A. Baranausko premijų nuostatus, nes šioms premijoms dažnai nėra tinkamų kandidatų. V. Balčiūno nuomone, savivaldybė apskritai neturi pagarbos ženklų sistemos, kuri leistų įvertinti kitose srityse dirbančius asmenis, kurie prisideda prie Anykščių pažangos.

Ribojimų nebeliko

„Peržvelgiau Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos nuostatus, tačiau ten niekur nėra parašyta, kad premijos kandidatų pavardės yra neskelbiamos. Būti nominuotam šiai premijai jau savaime yra garbė. Man net keista, kad Kultūros taryba šitą dalyką apriboja.Tos paslaptys yra nereikalingos ir atrodo labai provincialiai“, – Kultūros tarybos posėdyje kalbėjo UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė.
Laikinai Kultūros tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas einanti Irma Smalskienė tikino, kad jokių ribojimų nėra, nes premijai pateikto kandidato vardas ir pavardė nėra asmens duomenys, kurių viešinimui reikėtų paties nominuojamojo asmens sutikimo.
„Galbūt kažkokių nesklandumų buvo komunikacijoje, bet iš esmės mes galime skelbti tuos nominantus, tik iki tol, kol nepatvirtino administracijos direktorė, negalime skelbti, kas nugalėjo“, – aiškino I.Smalskienė.

Teikėjas kandidato pavardės neatskleidė

Priminsime, kad iki šiol Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos kandidatų pavardės buvo laikomos didžiausioje paslaptyje. Paviešinamos jos būdavo tik po to, kai su kandidatais posėdyje susipažindavo Kultūros tarybos nariai.
Šiemet „Anykšta“ dar prieš šį posėdį savo iniciatyva paviešino Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatų pavardes. Tiesa, tai padaryti nebuvo lengva. Jei Anykščių rajono tarybos narys Šarūnas Grigonis be problemų atskleidė, kad nuo Anykščių jaunimo reikalų tarybos premijai siūloma pianistė, muzikos pedagogė Paulina Dūmanaitė, tai Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas „Anykštai“ muziejaus teikiamo kandidato pavardę įvardyti atsisakė. A.Verbickas dėstė, kad pirmiausia su kandidatų pavardėmis, laikantis neįvardytos tvarkos, turi susipažinti Kultūros tarybos nariai, o tik tada jos esą galinčios būti viešinamos visuomenei.
Muziejus šiemet Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijai pateikė pedagogo, kraštotyrininko Gintaro Ražansko kandidatūrą. Kultūros taryba nusprendė šią kandidatūrą siūlyti tvirtinti Anykščių rajono tarybai.

Premijų sistemą siūlo tobulinti

Kultūros tarybos nariams adresuotame laiške kultūrologas V. Balčiūnas išsakė savo pastebėjimus dėl Anykščių rajono savivaldybės teikiamų premijų. Šia tema jis taip pat išsakė savo nuomonę ir lapkričio 8 dieną vykusiame posėdyje.
„Noriu atkreipti Kultūros tarybos narių dėmesį į Anykščių savivaldybės teikiamų premijų sistemą, kuri, mano nuomone, jau yra iš esmės tobulintina, – tai parodė ir šiam konkursui pateiktų kandidatų veiklos turinys. Visiškai akivaizdu, kad išmintingosios a. a. buvusios Anykščių rajono mero patarėjos Bronės Lukaitienės rengti T. Mikeliūnaitės kultūros premijos nuostatai bei poeto Antano Baranausko premijos siekiai dabar jau yra tik fragmentinis kultūros ir meno erdvės matymas, į kurį visavertiškai nepatenka pasaulyje veikiantys kūrybingi anykštėnai, kad gimtasis kraštas neturi įsivardijęs būdų, kaip juos visavertiškai išskirti ir įvertinti.
Todėl siūlau, kad po šių metų T. Mikeliūnaitės premijos paskyrimo Kultūros taryba surengtų posėdį kultūros ir meno premijų sistemos atnaujinimui aptarti, kad būtų ši tema permąstyta ir Pasaulio anykštėnų bendrijos valdyboje, nes artėja 2022 vasarą vyksiantis jubiliejinis tris dešimtmečius veikiančios bendrijos suvažiavimas, o pagal bendrijos ir savivaldybės pasirašytą sutartį yra numatyti labai konkretūs bendros veiklos programavimo darbai, kuriuos reikia atlikti.
Manyčiau, kad premijų sistemos permąstymas į savo veiklos kontekstą galėtų įtraukti ir Garbės piliečių vardų suteikimo pergalvojimą, kad būtų taip pat svarstomas ir kultūros stipendijų steigimas, nes protinga premijų sistemos peržiūra galėtų leisti su tais pačiais pinigais, kurie skiriami premijoms, padaryti ženkliai daugiau. Man asmeniškai atrodo neracionali poeto Antano Baranausko premijos kasmečio skyrimo praktika, akivaizdu, kad jos skyrimo kartelė nuleista per žemai, kad ši į nacionalinę erdvę orientuota premija kasmet neturi tinkamų kandidatų ir galėtų būti teikiama rečiau, tuos pinigus panaudojant kitoms premijoms ar stipendijoms.
Dar plačiau žiūrint, būtų prasminga permąstyti visą pagarbos, padėkos, įvertinimo ženklų sistemą, į kurią įtrauktinas ir anykštietiško ordino ir medalio skyrimas tiek anykštėnams, tiek Lietuvoje bei užsienyje veikiantiems asmenims, kurie Anykščių pažangai atlieka didelius darbus ne tik kultūros, bet ir investicijų pritraukimo, kurortinės vietovės plėtros ir kitose srityse. Negaliu suprasti, kodėl iš Anykščių herbo – ne tik iš reprezentacinės vėliavos, bet ir kiekvieno savivaldybės tarnybinio rašto titulinio lapo – kasdien į anykštėnus žvelgiantis Šventasis Jonas Nepomukas nėra Anykščių miesto globėjas? Juk Šventasis yra akivaizdžiausias istorinis ženklas, žinoma, kad jo skulptūra stovėjusi ant tilto istorinėje realybėje, ypatingas anykštėnų dėmesys šiam Tylos ir Išminties Šventajam – penkias jo skulptūras prie Anykštos, Piestupio, Elmos, Variaus ir bevardžio upeliuko prie Biliūno tėviškės pagal Akiro knygelės „Anykščiai“ iliustracijas atkūrėme Atgimimo metais, tad, pradedant Šventosios tiltu ir visais minėtais upeliukais, – visur būta faktinio Šventojo kulto, jis įtvirtintas herbe, tad ar ne metas Marijampolės miesto globėjo Šv. Jurgio analoginiu pavyzdžiu, kuris pakartoja ir išreiškia šimtametę europinę miestų ir miestelių tradiciją, skelbti šį Šventąjį Anykščių globėju ir sukurti Anykščių globėjo Šv. Jono Nepamuko ordiną ir medalį?
Galbūt kūrybiška būtų mąstyti ir apie Laimės žiburio simboliu grįstą apdovanojimą ar įvertinimą, nes Anykščiai Lietuvai ir pasauliui seniai yra tapęs Laimės žiburio miestu (K. Sirvydas: „žiburys jis mūsų kojomus irgi šviesybė takamus mūsų“/(„žiburys jis mūsų kojoms ir mūs takų šviesa“).
Manau, kad kultūros srityje tobulindami apdovanojimų sistemą, galėtume Kultūros tarybos siūlymais pateikti Rajono tarybai kūrybingus ir prasmingus visuminius sprendimus dėl veiklių žmonių įvertinimo ir jų tinkamo pagerbimo įvairiose veiklos srityse“, – dėstė V.Balčiūnas.

Palyginimui

Pavyzdžiui, mecenatei Beatričei Vasaris, kuri Anykščiams dovanojo angelų temos meno kūrinių kolekciją, Marijampolės savivaldybė už rajonui padovanotą meno kūrinių kolekciją įteikė Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, iš sidabro pagamintą ordiną.
O Anykščiai mecenatę B. Vasaris už didžiulę dovaną mūsų Angelų muziejui pagerbė gėlėmis.