Savivaldybės Kultūros tarybos posėdžiai bus uždari – taip pareiškė šios tarybos pirmininkas, buvęs žurnalistas Tautvydas Kontrimavičius. Kodėl priimtas toks sprendimas, paaiškėjo jau pirmo uždaro posėdžio, kuriame pasiūlyta Teresės Mikeliūnaitės kultūros premiją teikti Anykščių J. Biliūno gimnazijos bibliotekininkei, mokyklos kino klubo vadovei ir rajono Kultūros tarybos narei Renatai Miškinienei.
Ar etiška nuo anykštėnų slėpti su rajono kultūriniu gyvenimu susijusius sprendimus? Kas slepiasi už sprendimo rengti uždarus posėdžius? O gal nebeliko rajone žmonių, kuriuos būtų galima apdovanoti šia premija ir belieka ją skirti tik „saviems“, t.y. tarybos nariams?
Arūnas LIOGĖ, Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys:
– Kaip vertinu? Aišku, kad blogai. Pradėkim nuo to, kad Kultūros taryba nėra „uab‘as“, nėra privati įmonė, kur vadovas gali priimti kokius tik nori sprendimus. Anykščių Kultūros taryba yra sudaryta ir veikia Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu. O rajono Taryba yra išrinkta anykštėnų, atstovauja anykštėnų interesams. Tad išeina, kad Kultūros taryba taip pat turi atstovauti anykštėnų interesams, o ne priešingai – slėpti posėdžių darbotvarkes, neįsileisti žurnalistų į posėdžius ir taip atiimti iš anykštėnų teisę žinoti, kas vyksta.
Šiuo klausimu aš labai kategoriškas: posėdžiai turi būti atviri. Nėra jokio įstatymo, reglamentuojančio galimybę rengti uždarus posėdžius, vadinasi, Kultūros tarybos pirmininko priimtas nutarimas yra neteisėtas. Kad posėdžiai taptų uždari, turi būti perrašyti nuostatai, jie turėtų būti patvirtinti rajono Tarybos, bet to nebuvo… Tegul vienas žmogus negriauna buvusios tvarkos.
