Kur dažniausia klumpa ES Struktūrinių fondų projektų vykdytojai? Kokios sankcijos gresia pažeidėjams?

Dalintis Facebook Dalintis Twitter

Projektų vykdytojai, pasirašę projekto finansavimo ir administravimo sutartis (toliau – Sutartis) turėtų detaliai išnagrinėti sutartas sąlygas ir įgyvendindami projektą nuosekliai laikytis Sutarties sąlygų. Tačiau neretai projektų vykdytojai pridaro pažeidimų, kurie turi vienokių ar kitokių pasekmių. Be abejo, kas nedaro, tas neklysta. Jei pažeidimai yra nedideli arba jie padaromi pirmą kartą, tokiais atvejais projektų vykdytojai tik įspėjami. Tačiau, jei tokie atvejai kartojasi, pažeidimai yra sisteminai, projekto įgyvendinančioji institucija gali pripažinti, jog projekto įgyvendinimas nėra tinkamas, todėl projekto administravimui skirtos lėšos yra mažinamos, projektų finansavimas gali būti nutraukiamas, o netinkamai panaudotos lėšos išieškomos.

Pasitaiko, jog projekto vykdytojai atsainiai žiūri į bendradarbiavimą su įgyvendinančiomis institucijomis, neteikia išsamios informacijos apie vykdomas veiklas, apie jų korekcijas, nesilaiko Sutartyje nustatytų terminų, ir nevykdo kitų pareigų. Taip pat pabrėžtina, jog projektų vykdytojai labai dažnai ne tik nesilaiko terminų, tačiau pateikia klaidinančią, netikslią informaciją apie vykdomas veiklas.

Gana dažni atvejai, kuomet projektų vykdytojai su mokėjimo prašymais įgyvendinančiai institucijai pateikia projekto išlaidas ir veiklas pagrindžiančius dokumentus, kurie nėra nuoseklūs. Pasitaiko atvejų, kai projekto vykdytojas, deklaruodamas projekto išlaidas, jas pagrindžia, vienas kitam prieštaraujančiais dokumentais.

Taip pat projektų vykdytojai susiduria su problemomis vykdant viešuosius pirkimus. Viešųjų pirkimų srityje galima būtų išskirti šiuos dažniausiai pasitaikančius pažeidimus: su įgyvendinančiąja institucija suderinto pirkimų plano nesilaikymas, diskriminuojančių ir neproporcingų techninės specifikacijos ar kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams nustatymas, nepagrįstas neskelbiamo pirkimo būdo pasirinkimas, neleistinas pirkimų procedūrų apklausiant tik vieną tiekėją vykdymas. Atkreiptinas dėmesys, jog pasitaiko atvejų, kai nustatoma, kad projektų vykdytojų patvirtintos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatos neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, todėl šių pirkimų pagrindu patirtos išlaidos ar jų dalis pripažįstamos netinkamomis.

Taip pat pastebėtina, kad dalis projektų vykdytojų nesilaiko projekto viešinimui ir informavimui keliamų teisės aktų reikalavimų. Visose informavimo apie projektą priemonėse, kurios yra ir gali būti prieinamos visuomenei ar visuomenės grupei turi būti pateikiama nuoroda į projektą bendrai finansuojantį Europos Sąjungos struktūrinį fondą, bei turi būti naudojamas 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos viešinimo ženklas.

Siekdama įsitikinti, kad projektui skirtos ES fondų lėšos yra naudojamos tikslingai, o projekto veikla, administravimas ir lėšų apskaita yra vykdoma tinkamai, įgyvendinančioji institucija bent vieną kartą per projekto įgyvendinimo laikotarpį atlieka patikrinimą vietoje. Patikra paprastai vykdoma pagal parengtą ir patvirtintą metinį patikros planą. Jei atsiranda įtarimų, kad projekto vykdytojas teikia netikslią, neišsamią arba klaidinančią informaciją, patikra gali būti atlikta ir neplanuotai. Atlikusi patikrą įgyvendinančioji institucija pateikia ataskaitą, kurioje nurodomi patikros rezultatai, išvados, rekomendacijos ir jų įgyvendinimo terminas.

Patikros metu tikrinama, ar:

paraiškoje, mokėjimo prašyme ar projekto ataskaitose nurodyta informacija yra teisinga;

atlikti deklaruoti darbai, suteiktos paslaugos, įsigytos prekės;

pateiktos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijos atitinka šių dokumentų originalus;

nėra padaryta ES ir LR teisės aktų pažeidimų įgyvendinant projektą;

projekto vykdytojas tinkamai įgyvendina projekto viešinimo ir informavimo priemones;

projekto vykdytojas projekto apskaitą tvarko atskirai nuo įstaigos buhalterinės apskaitos bei tikrinami kiti

duomenys apie projekto finansavimą ir projekto lėšų apskaitą;

nepasikeitė duomenys, turintys įtakos finansavimo poreikio nustatymui;

projekto vykdytojas laikosi kitų paramos skyrimo ir naudojimo sąlygų;

kita reikalinga informacija.

Projektų vykdytojų teikiama informacija – ataskaitos, mokėjimo prašymai bei informacija, surenkama patikrų metu, yra vienas svarbiausių duomenų šaltinių, atskleidžiančių, kaip yra įgyvendinamos veiksmų programos ir kiek pasiekti Strategijos tikslai.

Jeigu įtariama, kad projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaikydamas Sutarties sąlygų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių, patyrus nepagrįstų išlaidų, yra atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas.

Gali būti nustatomi dvejopo tipo pažeidimai.

Pažeidimai, dėl kurių ES nepatiria biudžeto nuostolių ir kurie neturi nusikalstamos veikos požymių ir gali būti ištaisomi prieš išmokant lėšas projekto vykdytojui, tiriami, nustatomi ir ištaisomi laikantis proporcingumo principo, t. y. jeigu įgyvendinančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą, nustato pažeidimą, kurį, jos nuomone, galima ištaisyti, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuoja projekto vykdytoją apie nustatytą pažeidimą ir nustato projekto vykdytojui terminą, per kurį nustatytieji pažeidimai turi būti ištaisyti ir apie atliktus veiksmus raštu informuota įgyvendinančioji institucija.

Nereikšmingi pažeidimai dažniausiai yra susiję su techninėmis, skaičiavimo klaidomis, jie nėra susiję su jau išmokėtomis lėšomis projektų vykdytojams. Šiuos pažeidimus dažniausiai gali ištaisyti pats projektų vykdytojas arba agentūra, nekompensuodama dalies išlaidų. Pvz. su mokėjimo prašymais yra deklaruojamos netinkamos išlaidos, didesnė nei priklauso išlaidų dalis, projektų vykdytojai pateikia ne visus išlaidoms pagrįsti reikalingus dokumentus. Nustačius nereikšmingus pažeidimus paramos lėšos projektui nėra mažinamos.

Įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, gali nustatyti pažeidimų, kurių ištaisyti neįmanoma. Tokie pažeidimai dažniausiai būna susiję su jau išmokėtomis lėšomis arba susiję su netinkamu veiklų vykdymu (nevykdymu). Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų pažeidimai, projektų viešinimo priemonių nenaudojimas, veiklų nevykdymas pagal įgyvendinančiajai institucijai teikiamus suplanuotų veiklų grafikus ir pan.

Nustačius reikšmingus pažeidimus, įgyvendinančioji institucija pasiūlo ministerijai, o ši atitinkamai priima sprendimą dėl atitinkamų sankcijų taikymo projekto vykdytojui:

nutraukti Sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas;

sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį;

išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų;

priimti kitus sprendimus.

Konkretus paramos mažinimo dydis nustatomas atsižvelgiant į visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, pažeidimo mastą, sistemiškumą, pakartotinumą, atsižvelgiant į projektui skirtą paramos dydį bei vadovaujantis proporcingumo principu.

Jeigu yra pagrindo įtarti, kad projektų vykdytojas, įgyvendindamas projektą, padarė nusikalstamą veiką, įgyvendinančioji institucija kreipiasi į FNTT perduodama jai visą su įtariamą nusikalstama veika susijusią informaciją.

Taigi, nustačius pažeidimus, projektų vykdytojams yra taikomos teisės aktuose nustatytos finansinės korekcijos: sumažinamas projekto finansavimas arba projektui skirtos netiesioginės išlaidos, susigrąžinamos netinkamomis pripažintos išlaidos ar netgi nutraukiama su projekto vykdytoju pasirašyta Sutartis. Todėl projektų vykdytojai, įgyvendinami projektą, turėtų atsakingai apsvarstyti, kas brangiau – ar investuoti į projekto teisinę stebėseną, užtikrinant sklandų projekto įgyvendinimą, ar projekto pažeidimų taisymas ir sankcijų prisiėmimas, kuris gali sužlugdyti projektą.