8 diena (vasario 21 d. ketvirtadienis)
Pagaliau išeiname į darbą… Ryte, pusė septynių, stoviu prie viešbučio durų. Rūkau. Pučia žiaurus vėjas… Pirmuoju autobusu mūsų, naujokų, neveža. Išvažiuojame 7 val. 15 min. Laukai už kokių 10 km nuo miestelio. Į narcizų vagas stoja turbūt 200 žmonių.
8 diena (vasario 21 d. ketvirtadienis)
Pagaliau išeiname į darbą… Ryte, pusė septynių, stoviu prie viešbučio durų. Rūkau. Pučia žiaurus vėjas… Pirmuoju autobusu mūsų, naujokų, neveža. Išvažiuojame 7 val. 15 min. Laukai už kokių 10 km nuo miestelio. Į narcizų vagas stoja turbūt 200 žmonių. Mums, naujokams, paaiškinama, kad galima skinti tik nepražydusius narcizus, ne trumpesniais nei 30 cm kotais. Juos reikia surišti į ryšulėlius ir krauti į dėžę. Dėžėje turi būti 80 ryšulėlių. Už dėžę narcizų skynėjui mokama 4 svarai 80 centų. Varau nuo ryto iki 5 valandos vakaro neištiesindamas nugaros ir… surenku 4 dėžes, taigi uždirbu mažiau nei 20 svarų. Atmetus viešbutį ir kelionę autobusu į darbo vietą, kuri kainuoja 6 svarus, panašu, kad nieko šiandien neuždirbau.
Šiaip darbelis neatrodo sunkus. Lyderiai renka 11-13 dėžių. Tad kažkas kažką uždirba…
Žiaurus vėjas. Kartais gūsiai tokio stiprumo, kad nepajėgiu „pagauti” narcizų.
Niekas nevalgo, tik mes. Visi taupo laiką, skuba, kiek įmanoma daugiau nuskinti.
Didžiuliame lauke ne tik kad nėra tualeto, bet ir nėra krūmų. Vyrai „sysioja” pasisukę nuo moterų į šalį. Moterys „nesysioja” iš viso. Tai bent pūslės….
9 diena (vasario 22 d. penktadienis)
Bandžiau arti. Juk jau esu patyręs, antrą dieną dirbantis skynėjas. „Priariau” 8 dėžes. Taigi uždarbis beveik 40 svarų. Vakare vos paršliaužiu iki lovos. Ištino dešinė ranka, matyt, nuo neteisingos rovimo technikos. Skauda nugarą.
Tose mano 8 dėžėse yra po 80 ryšulėlių su narcizais, o kiekviename ryšulėlyje po 10 gėlių. Tad šiandien nuskyniau 6400 narcizų.
Ryte, kai prie viešbučio sustoja mus į darbą vežantis autobusas, žmonės į jį brukasi, stumdosi. Bijo, kad jei neįlips – teks važiuoti kitu reisu. O vėliau nuvažiuosi, mažiau uždirbsi.
Narcizų lauke praktiškai visuomet tylu. Visi palinkę nesiblaškydami rauna. Kita vertus, šnekėtis sudėtinga ir todėl, kad nuolat turi skaičiuoti raunamas gėles. Gėlių skaičiavimas veikia meditatyviai, kaip avių skaičiavimas prieš miegą…
Vienas latvis, baigęs darbą, prie autobuso mankštinasi, atlieka turbūt jogos judesius – visi žvengia. Tikrai juokinga. Jis atsistoja prie autobuso, kuriame sėdi būrys žmonių, lango ir atlieka kvėpavimo pratimus ir įvairius keistus judesius. .
Po darbo žmonės renkasi į autobusus, kurie parveža į miestelį. Autobusai stovi prie fermos – stoginės su jaučiais. Srutos laisvai teka į lauką, ferma aplūžusi, šalia kalnai buitinių atliekų. Lietuvoje tokį fermerį kas savaitę baustų įvairios instancijos, pradedant gaisrininkais ir baigiant veterinarijos tarnyba…
10 diena (vasario 23 d.)
Šeštadienis, tačiau į darbą einame. Nuvežė į laukus, kuriuose narcizų skynėjai jau darbavosi. Taigi atliekame vadinamuosius „valymus”. Dirbome tik pusdienį, prigliaudžiau tik pusketvirtos dėžės. Uždirbau tik viešbučiui ir autobusui…
Jau lyg ir aišku, kad čia nieko neuždirbsime. Kolegos ieško alternatyvos, kito darbo.
Mūsų „įdukra” Kristina nuolat turi įvairių problemų. Viena iš gražesnių problemų, ką ji turės daryti, jei uždirbs 10 tūkstančių svarų, mat tokios sumos grynųjų negalima įvežti į Lietuvą. Aš ją „raminu”, sakau: „Vaikeli, tau tokie pinigai negresia”…
Kristina – 21-erių metų lenkaitė iš Lietuvos. Išsiskyrusi, vaiką augina vyras. Moteris Lietuvoje dirbo pardavėja, bet neteko darbo ir išvažiavo į užsienį.
11 diena (vasario 24 d.)
Sekmadienis. Dirbame pusdienį. Skinu kaire ranka, nes dešinioji sutinusi, skauda. Priskinu 5 dėžes – kairei rankai ir pusdienui – geras rezultatas, tačiau pinigine išraiška vos 24 svarai…
Darbą padeda keturios pagyvenusios naujokės lietuvės. Panašu, kad buvusios beveik inteligentėmis, spėju, jog vartotojų kooperatyvo pardavėjos iš darbo atleistos per etatų mažinimą.
Autobusui pajudėjus iš lauko, viena naujokių telefonu barė firmos, per kuria ji išvažiavo į užsienį, atstovę. „Mes čia kaip bomžės. Dviaukštės lovos, kambaryje nėra stalo, neveikia internetas. Man kompiuterį vaikai sutvarkė, sakė, kad turi veikti internetas, o jis neveikia. Mes juk ne bomžės”, – balsu raudojo moteris. Labai jau akivaizdžiai jautėsi, kad moteriškė manipuliuoja savo pašnekove ir kad jos ašaros netikros… Baigdama pokalbį su Lietuvoje esančia firmos atstove moteriškė stengėsi išgauti esminį pažadą – pasirūpinti jos internetu… Pasirodo, esminis dalykas, atskiriantis bomžą nuo ne bomžo, yra tai, kad ne bomžai turi internetą…
Akivaizdu, kad iš mūsų aštuoneto, atvažiavusio tuo pačiu „siuntimu”, keturi dirbti neketina. Stengiamės dirbti tik mes ir mūsų globotinė Kristina. Kiti keturi: 35-erių uošvienė, 17-metė jos dukra, šios vaikinas ir mano jau minėtas Darius esminį dėmesį skiria gėrimui. Darius mūsų pas savo dukrą taip ir neveža – sako, tėra tik penkios darbo vietos, o jei jis keliaus, tai tik su visa darnia mūsų aštuonių žmonių grupe.
Kristina paliko pas mus 100 svarų. Mat pati žino, kad yra naivi, kad pinigų neišsaugos – po truputį atiduos girtuokliams. Tačiau vakar ji atėjo pas mus 20 svarų. Išbarėme, bet davėme… Ji už 5 svarus nusipirko telefono kortelę, o kitus 15 svarų „paskolino”. Visa „šeima” už tuos pinigus visą naktį gėrė, uošvienė užmigo šalia lovos. Žinoma, „šeima” į darbą neišėjo. Įdomu, kuo mūsų „bičiulių” ketvertui baigsis karjera Anglijoje. Uošvienė jau pardavinėja cigaretes ir už gautus pinigus perka alkoholį… Ketvertas kol kas ne tik kad nieko neuždirbo, bet, manau, jau įsiskolino už viešbutį.
Vienas iš anksčiau atvykusių lietuvių vaikinų keikiasi, kad čia nieko neuždirba, bet Anglijoje ketina ištverti bent pusę metų. Ta pati ferma pasibaigus narcizų sezonui ims žmones rauti šampinjonų, paskui prasidės braškių sezonas. Vaikinas ketina imtis ir šių darbų.
12 diena (vasario 25 d., pirmadienis)
Vakar viešbutyje buvo pakabinti sąrašai, kas kiek praėjusią savaitę uždirbo. Aš pasiekiau 98,4 svarų ( apie 400 litų) rezultatą. Brigados lyderiai praėjusią savaitę uždirbo kiek daugiau nei 200 svarų.
Šiandien dirbome laukuose, kurie yra už 30 km nuo Newquay. Priskyniau 5,75 dėžės…
Vakar vakare Česlovas dirbo su girtuokliais. Vienam latviui liepė nešdintis iš viešbučio, o mūsų šeimynai aiškino, kad jei vėl neišeis į darbą, išmes ir juos. Uošvienė rėkė, kad niekur ji neis, bet vis dėlto šiandien buvo darbe. Ir latvis atėjo skinti narcizų, tad ir jo kol kas pasigailėjo. Nors jau vakaras, bet visa šeimyna vis dar blaivi.
Skambinamės į agentūrą, per kuria išvažiavome į Angliją. Prašome kito darbo. Agentūros mergaitė tikina, šiąsavaitę paaiškės, ar turime galimybių persikelti į Birmingemą, į gamyklų sandėlius. Taigi yra vilties, kad darysime karjerą, pakilsime iki krovikų…
13 diena (vasario 26 d., antradienis)
Pirmą kartą per mūsų skynėjų karjerą lijo. Nestipriai, bet prireikė celofaninio lietpalčio…
Per dieną surinkau 6,25 dėžes… Jau tikrai aišku, kad čia uždirbti nepavyks….
Laukuose dirba lenkų brigada, gal 8 vyrai. Į darbą važinėja savo „mikriuku”, taigi už kelionę nemoka. Matyt, ir būstą, kažkur mieste nuomojasi. Skina jie narcizus abiem rankom. Jie greičiausiai ne pirmą sezoną dirba ir, matyt, uždirba… O absoliuti dauguma paprastų mirtingųjų renka iki 10 dėžių. Tiesa, kai yra darbo – virkavimų mažiau. Atskaičius už viešbutį ir transportą – žmonėms vis tiek kažkas lieka.
Cigarečių jau pradeda prašyti masiškai…
14 diena (vasario 27 d., trečiadienis)
Šiandien pasiekiau rekordą – priskyniau 9,6 dėžes. „Variau” galvos nuo vagos neatkeldamas nuo 8 ryto iki 15 valandos – uždirbau 46 svarus (180 litų). Kai atskaičiuos mokesčius, autobusą ir viešbutį – liks kokie 25 svarai, taigi 100 litų. Šiandien buvo idealios sąlygos darbui – labai geri narcizai, geras oras, nevežiojo iš vieno lauko į kitą, taigi nereikėjo gaišti. Vienas iš lenkų komandos pririnko per 20 dėžių – gal 22 ar 23. Kiti lenkai irgi rinko ne mažiau 15 dėžių. Bet paprasti mirtingieji, net ir patys geriausieji, rinko iki 15 dėžių.
Vis daugėja žmonių, važinėjančių į laukus nuosavais automobiliais. Šiandien išsirikiavo jau gal penki. Automobiliai Anglijoje labai pigūs, tad, matyt, narcizų skynėjai juos perka ir todėl, kad būtų pigiau į laukus važinėti, ir dėl to, kad paskui savo tėvynėje parduotų…
Vienas vagoje dirbantis vyras agituoja kitą vyrą pervažiuoti į kitą fermą, kur geriau moka. Žada jam geresnį darbą… už komisinį mokestį… Mano supratimu, tas agitatorius yra konkurencinės firmos vadybininkas, apsimeta esąs skynėju, o iš tiesų perverbuoja darbuotojus.
