67 diena (balandžio 21, sekmadienis)
Vakar, regis, baigiau integraciją į imigrantų pasaulį. Susiradau lietuvių parduotuvę, nusipirkau kontrabandinių cigarečių. Paskui užėjau į prekybos centrą, kurio iškaba skelbia, jog ten parduodamos prekės iš viso Pasaulio. Tiesa, Pasaulio supratimas ten keistas. Parduotuvę, matyt, valdo arabai, tad joje labai daug įvairaus, lyg ir valgomo rytietiško gėrio, ant kurio etikečių prirašyta kringelių. Į savo Pasaulį arabai priėmė tik lenkus. Tiksliau, jų dešras, lašinius, konservus. Pirmą kartą per buvimą Anglijoje užsinorėjau lietuviško maisto ir, kaip tokiais atvejais dera, pirkau lenkišką dešrą ir lašinius….
67 diena (balandžio 21, sekmadienis)
Vakar, regis, baigiau integraciją į imigrantų pasaulį. Susiradau lietuvių parduotuvę, nusipirkau kontrabandinių cigarečių. Paskui užėjau į prekybos centrą, kurio iškaba skelbia, jog ten parduodamos prekės iš viso Pasaulio. Tiesa, Pasaulio supratimas ten keistas. Parduotuvę, matyt, valdo arabai, tad joje labai daug įvairaus, lyg ir valgomo rytietiško gėrio, ant kurio etikečių prirašyta kringelių. Į savo Pasaulį arabai priėmė tik lenkus. Tiksliau, jų dešras, lašinius, konservus. Pirmą kartą per buvimą Anglijoje užsinorėjau lietuviško maisto ir, kaip tokiais atvejais dera, pirkau lenkišką dešrą ir lašinius…
O pas lietuvį nepavyko ir dorai apsidairyti, nes tik užėjęs į jo „kromelį” prašnekau apie cigaretes, o įsimetęs į kuprinę porą blokų rusiškų (taigi, dvigubai kontrabandinių) cigarečių, supratau, kad turėčiau kuo greičiau nešdintis. Nes kuprinėje jau turiu potencialų nemalonumą ir man, ir pardavėjui …
Beje, lietuvis lietuvišką „Malborą” pardavinėja po 43 svarus už bloką, rusiškas cigaretes – po 32 svarus.
Kvartale, kuriame yra lietuvių parduotuvė, daugybė nedidelių užsieniečių parduotuvyčių. Tiesa, kaip ir toje viso Pasaulio parduotuvėje vyrauja lenkų ir labai įdegusių pietiečių prekės.
Vakar nusipirkau ir lėktuvo bilietus. Po savaitės turėčiau būti namie. Labai pigūs bilietai gerokai išbrango. Kokių dešimt svarų praradau dėl to, kad perku juos likus tik savaitei iki skrydžio. Bet ne ką mažiau nei bilietas kainuoja bagažas, o dar man 10 svarų kiaulė internetas pridėjo už konkrečios vietos rezervaciją lėktuve. Aš internetui sakau: „Man tas pats kur sėdėti”, bet jis man atšauna: „Baik, baik. Tu nori jausti patogiai”. Anglijoje jau pripratau prie durnų nurodymų, todėl paklusau ir internetui. Tad iš viso man skrydis kainuos 70 svarų arba 280 litų. Nepigu… Tačiau varginanti kelionė į Angliją autobusu kainavo 500 litų…
Balansas – nulinis
Manau, kad likus savaitei iki karjeros Anglijoje pabaigos galiu skaičiuoti šio 10 savaičių trukusio nuotykio rezultatus.
Akivaizdu, kad biznio nepadariau. Tačiau, man regis, kelionę baigiu be nuostolių. Gal net su minimaliu pelnu. Lietuvių agentūrai mokėjau 800 litų, anglų agentūrai – 600 litų. Bilietas pirmyn kainavo 500 litų, atgal – 280 litų. Suma – 2200 litų. Lietuvoje nebūčiau mokėjęs už būstą, o čia jis man per 10 savaičių kainavo 2000 litų. Dar kelis šimtus litų išleidau vietiniam transportui. Tad, sakykim, papildomos išlaidos, kurių būčiau neturėjęs Lietuvoje, yra apie 4500 litų.
Per 10 savaičių būsiu gavęs 7000-8000 litų pajamų. Tad lyg ir pliusas…Tačiau 10 savaičių valgiau, rūkiau, gėriau alų, nuvažiavau į kelis miestus. Taigi tas pliusas visai ištirpsta…
Bet, kai buvau čia, nedeginau namuose elektros, nevažinėjau automobiliu (o tai jau mažiausiai 3000 litų pliusas), nebuvau jokiam Vilniuje, neinvestavau į lietuvišką tualetinį popierių ir t.t… Visgi yra dar vienas aspektas – per tas 10 savaičių aš būčiau kažką uždirbęs ir Lietuvoje.
68-72 diena (balandžio 22-26, pirmadienis – penktadienis)
Paskutinė mano karjeros Anglijoje savaitė… Nieko naujo ir įdomaus nevyksta. Tiesa, mano kolegos Standa, Danielis ir Juzefas akivaizdžiai pavydi, jog aš jau išvažiuoju, o jie pasilieka sąvartyne. Standa domisi, kada išskrisiu, kiek valandų truks skrydis ir galų gale čekiškai konstatuoja: „Tu sekmadienį pietausi namuose.”
Anglai savaitės pradžioje stebisi, jog išvažiuoju į Lietuvą, matyt, jiems nesuvokiama, kad savo noru galima palikti nuostabią jų šalį ir svajonių darbą… O paskutinias kelias dienas mane ir mano kolegas anglai apeina ratu – kaip minėjau, Danielis jiems pripasakojo, kad sąvartyne aš ne karjerą dariau, o atlikau žurnalistinį tyrimą ir surinktą medžiagą ištransliuosiu visam pasauliui.
Penktadienį tarp statybinio laužo randame paspirtuką, gerą tokį, modernų. Lakstome juo tarp plytų ir lentų krūvų, kol „neišėmęs” posūkio išsitiesiu. Juokiamės, jog reikia iš Anglijos prisiminimui bent mėlynių parsivežti…
Išeidamas iš sąvartyno atsiveikinu su žirafa, pasikeičiame kontaktais su Standa, Danieliumi ir Juzefu. Paskutinį kartą uždarant įmonės kontoros duris, direktorius niekaip nesureguoja, net viso gero nesako…
73-74 diena (balandžio 27-28, šeštadienis-sekmadienis)
Sužinojęs, kad išsikraustau iš jo būsto, Penktadienis-Zenas baigė draugystę su manimi. O šeštadienį pareiškė, kad privalau iki 24 valandos nakties išsikraustyti iš kambario. Sakau, „vargu ar kas pas tamstą pirmą valandą nakties įsikraustys, o aš ketvirtą ryto jau garantuotai būsiu išvykęs”, bet argumentas, jam nepasirodė įtikinantis… Tiesa, aš šiaip ar taip buvau susiruošęs į oro uostą važiuoti iš vakaro paskutiniu autobusu, todėl su Zenu tik šiaip pasiginčijau, papramogavau…
Oro uoste, registruojantis, moteris bėrė kažkokius klausimus, o aš nutaisęs šypseną linksėjau galvą ir kartojau „taip, taip, taip”, kol ji pratrūko juoku. Pasirodo, manęs klausė, ar turiu degių, sprogstamų ir visokių kitokių medžiagų…
Įsitaisiau laukimo salės kampe ir pradėjau snausti. Kai prabudau, aplink mane buvo susirinkę lietuviai… Tad jau nebereikėjo galvoti, nei kur toliau eiti, nei ką daryti – aišku, jog šalia esantis būrys ne į Maljorką skrenda…
Turėdamas laiko ėmiau stebėti žmones. Keistai vientisa masė. Regis, visi skirtingo amžiaus, skirtingai apsirengę, tačiau kažkodėl visi vienas į kitą panašūs. Kitaip nei visi atrodė tik pagyvenusi moteris ir mergaitė. Toptelėjo mintis – „jos kitokios, ogi todėl kad gyvos”. Kalbasi, šypsosi, gestikuliuoja… Matyt, jos nėra emigrantės, o Liverpulyje lankė artimuosius…
Visi kiti žmonės dvelkė liūdesiu. Jokios agresijos, jokio pykčio. Tik liūdesys. Pilnas lėktuvas liūdesio…
