Sovietų Sąjungoje buvo didžiuojamasi, kad visi turėjo darbą. Apie darbą ir jo efektyvumą sovietiniais laikais pasakoja anykštėnas Vygantas ŠLIŽYS, verslininkas, UAB „2 plius“ vadovas:
– Sistema ragino ateiti į darbą. Užsidirbti kažko negalėjai, nes būdavo nustatyti atlyginimai, todėl žmonės ieškodavo, kur užsidirbti papildomai, dažnai vogdavo. Vogdavo iš valstybės, kolūkio – kaip ir iš nieko. Pamenu, eidavom papildomai padirbėt – vištų gaudyt, tai po tokio gaudymo kiekvienas gaudytojas mažiausiai po dvi vištas namo nešdavosi.
Mačiau kolūkio ir melioratorių realybę. Ar gerdavo? Kolūkyje alkoholį vartodavo visą laiką. Nesakyčiau, kad tai lemdavo blogesnį darbą, kitas atvirkščiai – girtas geriau dirbdavo (juokiasi,- aut past.), nes negirtas dirbti nebemokėdavo. Melioracijoj griebdavo griežčiau – svarstydavo, bardavo, bet vis tiek girtaujančių buvo.
Planinė ekonomika buvo ne tam, kad kažką pagamintų, svarbiau buvo įvykdyt tai, ką numato, sakykim, suplanuoja kolūkyje „įsisavint“ žemes, kuriose niekas neauga. Svarbu tapdavo ne tai, ką užauginsi, bet kad „įsisavinsi“. Darbo efektyvumo net nėra ko ir lyginti. Daug dalykų buvo tiesiog iššvaistomi. Sakykim, pats mačiau, kaip tiesiog į griovį buvo pilamas gazolis. Esmė ta, kad jeigu per metus nesunaudoji tam tikro kiekio, tai įmonė kitais metais negaudavo tokio pat kiekio? Ką daryti? Ogi tiesiog išpilti, nes gazolis tuo metu kainavo kaip vanduo.
Žinoma, dabar kitos technologijos, bet ir tada užsienyje žmonės kitaip dirbo, nes dirbdavo arba savininkui arba sau. O kas sau blogai dirba? Užsienyje buvo visiškai kitas žmonių mentalitetas.
