Kuria patrauklų pienininkystės ūkį

Ūkininkauja prosenelių žemėje

„Nenorėjau gyventi mieste, o pasilikusi kaime norėjau turėti savo ūkį. Imtis šios veiklos paskatino ir tai, kad Vaitiekūnų kaime, kur dabar ūkininkauju, gyveno mano proseneliai. Aš paveldėjau jų turėtus 24 ha žemės, dar 5 ha perdavė tėvai“, – apie veiklos pradžią pasakoja jaunoji ūkininkė, savo ūkį įkūrusi 2015 metais, kai buvo tik perkopusi dvidešimtmetį.
Nusprendė imtis pienininkystės. Nusipirko 10 melžiamų karvių ir 20 telyčių. Dabar jos ūkyje – apie 60 melžiamų karvių, o visa banda sukasi apie šimtą. Pati augina telyčaites. „Banda labai mišri. Yra ir holšteinių, ir Lietuvos juodmargių, ir žalmargių, ir švicių, džersių, – laikomų karvių veisles vardija pašnekovė. – Man labiausiai patinka džersės. Jos labai meilios. Joms reikia, kad jas glostytumei, o viena įsigudrino net mane pasitikti, kitai būtina atnešti obuolį, – savo karvutes, kurių nereta turi ir savo vardus, pristato Ieva. Ji priduria: „Priklausau kooperatyvui „Pienas LT“ ir jam parduodu pieną.“

Atspirties taškas – parama įsikurti

Šiuo metu ūkininkė dirba apie 80 ha, iš jų apie pusė ploto – nuosava žemė. „Ūkį pradėjau kurti neturėdama nei technikos, nei padargų. Vienintelė galimybė įsigyti reikalingos technikos buvo teikiama parama. Pasinaudodama lėšomis, skirtomis pagal KPP veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, nusipirkau traktorių. Tik tada padariau klaidą. Reikėjo, pasinaudojant parama, ir padargų įsigyti, bet to nepadariau, tad kurį laiką juos reikėjo nuomotis“, – patirtimi dalijasi ūkininkė.
Pirmoji parama paskatino imtis naujų projektų. Pasinaudodama šiomis lėšomis, skirtomis pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, pasistatė grūdų džiovyklą. „Parduodamas neišdžiovintus grūdus turi tenkintis mažesne kaina, – sako pašnekovė. – Pasinaudodama parama, nusipirkau srutovežį, priekabą gyvuliams vežti, šieno vartytuvą ir pašarų dalytuvą. O pastarasis pirkinys – melžimo robotas. Netrukus man jį turėtų įrengti.
Pirkti robotą paskatino dvi priežastys. Pirmoji – melžimo aikštelė jau gan nusidėvėjusi ir ją reikėtų keisti. Kita – kaime nėra tiek daug žmonių, kurie norėtų keltis ketvirtą valandą ryto ir eiti melžti karvių. Ir aš pati nenoriu taip dirbti. Žinoma, reikės daugiau laiko skirti, kol karvutės pripras prie roboto, bet paskui bus lengviau. Aš neplanuoju kurti didelio ūkio. Noriu esamą modernizuoti, kad liktų daugiau laiko sau, kad galėčiau normaliai gyventi ir dirbti.“

Ūkininkavimas – perspektyvus verslas

Pasak Ievos, jaunimui, kurio nevilioja miestietiškas gyvenimas, ūkininkavimas yra puiki galimybė susikurti pakankamai normalų pragyvenimo šaltinį, nesiejant šios veiklos su darbu, dėl kurio negali matyti šviesios dienos. Jau prasidėjusio naujojo paramos laikotarpio pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą suteikiamos galimybės leidžia kurti modernų ūkį. Jaunieji ūkininkai įsikurti galės gauti 60 tūkst. eurų. Tai 20 tūkst. eurų daugiau, nei buvo galima gauti pagal KPP. Skirtingai nuo ankstesniųjų laikotarpių, nuo šių metų jauniesiems ūkininkams siūloma nauja paramos forma – jie galės naudotis lengvatine paskola iki 40 tūkst. eurų papildomai prie 60 tūkst. eurų išmokos. Lengvatinės paskolos dydis gali siekti 100 proc. tinkamų finansuoti ir būtinų veiklai vykdyti išlaidų.
2023–2027 m. jauniesiems ūkininkams įsikurti numatyti 95 mln. eurų, iš jų 20 mln. eurų skirti paskoloms.
Parama jauniesiems ūkininkams įsikurti teikiama ne vyresniems kaip 40 amžiaus ūkininkams, kurie pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje yra kaip valdos ir ūkio valdytojai bei kuriems nuo ūkio įregistravimo iki paraiškos paramai teikimo nėra praėję daugiau nei 24 mėnesiai.

Kitos paramos formos

„Be to, ūkininkams teikiama parama ir kitomis formomis. Už dirbamos žemės plotus gauname tiesiogines išmokas, už gyvulius – susietąsias“, – pabrėžia I. Bitaitytė.
2023–2027 m. jaunieji ūkininkai už deklaruotą plotą gaus didesnes tiesiogines išmokas. Jaunųjų ūkininkų tiesioginė išmoka vidutiniškai sieks 137 Eur už ha ir bus mokama už pirmus 70 ha. Ankstesniu laikotarpiu išmokos dydis siekė 87 Eur už ha ir buvo mokamas už pirmus 90 ha. Be to, jiems, kaip ir visiems ūkininkams, bus mokama apie 80 Eur už ha tiesioginė bazinė išmoka bei perskirstymo tiesioginė išmoka už pirmuosius 50 ha.
„Manęs negąsdina paramos susiejimas su didesniais aplinkosaugos reikalavimais. Juk mūsų veikla ir gaunamos pajamos susijusios su aplinka, todėl turime ją saugoti“, – įsitikinusi jaunoji ūkininkė.
_{Užsak. Nr. 56}