Kurkliai, minėdami 101- ąsias valstybės metines, puošėsi dovanotomis Trispalvėmis

Šiemet Vasario -16-ją Kurkliuose nebuvo įspūdingosios eisenos nuo Viliaudiškio kapinėse palaidotų partizanų kapų iki bažnyčios, nebuvo žygių miškais iš Vasario 16-osios Akto Signataro Stepono Kairio tėviškės Užunvėžių į Kurklius, tačiau šventės dieną miestelis švietė prie namų iškeltomis Trispalvėmis, vėliavėlėmis buvo papuošti ir gatvių stulpai.

95 vėliavas iš Kurklių seniūnijos kilusio istorijos mokslų daktaro, Vilniaus Universiteto dėstytojo Norberto Černiausko iniciatyva 2013 metais, minint 95-ąsias Valstybės metines, kurkliškiams padovanojo vietos bendruomenė.

Tuomet po iškilmingos eisenos bažnyčioje pašventintos vėliavos buvo išdalytos gyventojams, kad per Valstybės šventes Kurkliai atrodytų patriotiškai.

Už sumanymo išradingumą kurkliškiai buvo įvertinti LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės – dovanų iš Prezidentės rankų jie gavo vėliavą.

Idėjos nėra begalinės

Dainius Žiogelis, gyvenantis Desiūkiškio kaime, esančiame netoli Vasario 16-osios Akto signataro S. Kairio tėviškės – Užunvėžių, yra nuolatinis eitynių su vėliavomis šioje seniūnijoje dalyvis. Paklaustas, kodėl šiemet nebuvo eitynių su vėliavomis, D. Žiogelis sakė: „Idėjos nėra begalinės. Vasario 16-ąją jau ėjome Kurklių gatvėmis, keliavome su mokiniais miškais nuo Užunvėžių iki Kurklių, rengėme minėjimus S. Kairio tėviškėje, dabar bendruomenė laukia naujų iniciatyvų, idėjų. Ne paslaptis, kad buvę sumanymai priklauso daugiausia Norbertui Černiauskui. Dėl šios akcijos, per kurią 95 vėliavos buvo išdalytos Kurklių bei aplinkinių kaimų gyventojams, kurie gal ir neišgalėjo patys nusipirkti vėliavos, mūsų seniūnija per šventes dabar skiriasi nuo kitų. Esu Anykščių rajono Tarybos narys, dalyvauju įvairiuose šventiniuose renginiuose, todėl skirtumą matau. O kurkliškiai, esu įsitikinęs, dar turės progų nustebinti Lietuvą“, – sakė D. Žiogelis, kuris yra ir Lietuvos Socialdemokratų partijos Anykščių skyriaus pirmininkas. Priminsime, kad signataras S. Kairys buvo Socialdemokratų partijos steigėjas.

Vėliavas šventino karo kapelionas

Apie 2013 metų Vėliavų eitynes „Anykšta“ rašė: ,,Lietuvos valstybės atkūrimo dienos iškilmės Kurklių seniūnijoje prasidėjo šv. Mišiomis Užunvėžių bažnyčioje Vasario 16-osios akto signataro Stepono Kairio pagerbimu jo tėviškėje ir tęsėsi Kurkliuose. Primindama 95-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, 95 vėliavnešių kolona su valstybinėmis vėliavomis nuo Kurklių S. Kairio pagrindinės mokyklos ėjo į naująsias miestelio kapines prie pokaryje žuvusių partizanų kapo”, – reporaže iš Kurklių tada pasakojo ,,Anykštos” žurnalistas Jonas Junevičius..

,,Pasak Kurklių seniūno Algimanto Jurkaus, 95–ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines paminėti žygiu su 95–iomis vėliavomis į kovotojų už Lietuvos laisvę amžino poilsio vietą kilo šime krašte augusiam istorikui Norbertui ir jo broliui Irmantui Černiauskams.

Šiemet sukako ir 5 metai, kai Kurklių pagrindinei mokyklai suteiktas Vasario 16–osios akto signataro S. Kairio vardas. „Esu dėkingas verslininkams, ūkininkams ir visiems geradariams, be kurių rėmimo mūsų šventė nebūtų buvusi tokia graži“, – sakė seniūnas, paklaustas, už kokias lėšas buvo nupirktos 95 valstybinės vėliavos.

Su vėliavomis kariai savanoriai ir Anykščių Dariaus ir Girėno šaulių kuopos šauliai, moksleiviai, kurkliškiai ir jų svečiai žygiavo per visą miestelį į kapines prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Kurklių kapinėse 41 Kurklių apylinkių kovotojo už Lietuvos laisvę palaikai, atkasus pakrūmėje NKVD supiltą bendrą kapą, 1989–aisias buvo perlaidoti tuometinio Kurklių klebono ir Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio aktyvisto ŽygintoVeselkos rūpesčiu.”(…) Karo kapelionas Rimantas Venckus, pasveikinęs visus su Vasario 16–ąja, pašventino vėliavas.

Sugrįžus prie mokyklos, pašventintas vėliavas Kurklių seniūnas A. Jurkus įteikė 52–ejų Kurklių mokykloje besimokančių vaikų tėveliams bei šventės rėmėjams. Juk pervažiavus pagrindinę Kurklių gatvę, paaiškėjo, kad net ant 47 namų šventės dieną vėliavos neplėvesavo…”, – rašė J. Junevičius.

Kurkliai -Vasario 16- osios sostinė

Kurklių miestelio vėliavų akcija sulaukė didžiulio rezonaso. Apie ją rašė ir šalies, ir užsienio spauda, televizijos rodė reporažus iš eitynių, kalbino jų dalyvius.

15 min. lt žurnalistė Akvilė Jakutytė 2014 vasario 17-ąją apie Kurklių tradiciją švęsti Vasario 16-ąją rašė:,, Šiais metais, neslopinant patriotiškumo, minint Vasario 16-ąją kaip vieną iš didžiausių Lietuvos pilietinių švenčių – Valstybės atkūrimo dieną, Kurklių miestelis paminėjo ją puoselėdamas patriotiškumo jausmą be ugdydamas tautiškumą“.

„Buvusio Kurklių mokyklos mokinio, istoriko doktoranto Norberto Černiausko iniciatyva Kurkliai oficialiai paskelbti Vasario 16-osios sostine. Net trijų kurkliškių darbai ženklina Vasario 16-osios aktą: Steponas Kairys – pagrindinis Akto autorius ir signataras, Martynas Kukta, spaustuvininkas, Vilniuje nelegaliai išspausdino šį istorinį dokumentą, taip Nepriklausomybės Aktas pasiekė plačiąją visuomenę. O po 30-ies metų Juozas Šibaila-Merainis, buvęs Kurklių valsčiaus Staškūniškio pradinės mokyklos mokytojas ir vietos šaulių būrio narys, 1949 m. vasario 16 d. kartu su kitais septyniais partizanų vadais pasirašė naująjį Vasario 16-osios aktą – partizanų kovos ir siekių konstituciją. Ne veltui Vasario 16-osios įvykiams atminti 1928 m. Kurkliuose buvo pastatytas paminklas Nepriklausomybei, o nuo 2012 m. Kurkliai įvardijami Vasario 16-osios sostine. Mums – Lietuvos piliečiams – labai svarbu ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą, patriotinę dvasią. Išreiškiant pagarbą signataro atminimui, kasmet lankomas S.Kairio gimtinės vietą žymintis paminklas – koplytstulpis gimtosios sodybos vietoje Užunvėžio kaime bei amžinojo poilsio vieta Kauno Petrašiūnų kapinėse.“

Akcijos sumanytojas

Šiemet Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse ,,Anykšta” kalbino šios akcijos sumanytoją, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros dėstytoją dr.Norbertą Černiauską.

Anykščių rajone gimęs ir augęs mokslininkas kasdieniniame darbe nemaža dėmesio skiria tyrinėdamas iš Kurklių krašto kilusio Vasario 16-osios signataro Stepono Kairio gyvenimo detales, praėjusiais metais jis buvo vienas iš iniciatorių Anykščiuose surengti net dvi konferencijas, kuriose atskleista įdomių šios asmenybės gyvenimo vingių.

Pasak dr.N.Černiausko, nors apie signatarą S.Kairį gan daug kalbama kaip apie anų laikų politiką, jis ne mažiau įdomus ir kaip inžinierius, be to, jis šiandien galėtų būti pavyzdžiu Lietuvoje susiskaldžiusioms socialdemokratinėms jėgoms.

– Kaip manote, ar Anykščiuose reikėtų pastatyti paminklą Vasario 16-osios signatarui Steponui Kairiui? Galbūt net matote tam tinkamą vietą?

– Tikriausiai Steponas Kairys kartu su Juozu Tumu-Vaižgantu, Konstantinu Sirvydu, Antanu Baranausku ir Baliu Karazija sudaro reikšmingiausių istorinių anykštėnų grupę. Tad natūralu, kad jų atminimas turėtų sietis su vietos bendruomenės atmintimi, tradicijomis ir pasididžiavimu. Ar reikia Kairiui paminklo? Jei galvojame apie paminklą klasikine prasme, apie ant aukšto postamento stovintį žmogų – tikrai ne. Tai jau tam tikra praeitis. XXI amžiuje asmenis reikia įamžinti pasitelkiant ir permąstant šiam laikui aktualias konkrečios asmenybės puoselėtas idėjas. Gal Steponui Kairiui tiktų koks naujai Anykščiuose suformuotas solidarumo rožynas, gal Šventosios kairiojo kranto tako atkarpa gali tapti Kairio kranto taku, o gal miesto didesniuose fasaduose gali atsirasti integruota jo sentencija ,,Tau, Lietuva, kad būtum laisva ir demokratinė…”… Svarbu istorinėms asmenybėms nebestatyti antkapių, o šiuolaikiškai prisiminti įvairius jų darbus ir idėjas.

– Kokią matote buvusios Užunvėžių mokyklos, kurios įkūrėjas yra signataras S.Kairys, dabar jau apleisto pastato, ateitį?

– Šiuo metu svarbu, kad pastatas toliau negriūtų. Paskubomis mesti pinigus ir pastatą renovuoti be labai aiškios idėjos, manau, būtų klaida. Lietuvos provincijoje jau pilna pastatų, į kuriuos buvo prikišta pinigų, kad tik jie būtų ,, įsisavinti“, bet jų funkcionalumas ir našumas taip ir liko ,,popierinis”. Buvusioje mokykloje svarbu palaikyti minimalią tvarką, o kas galėtų ten būti ateityje – ne tiek svarbu. Svarbu, kad būsimasis savininkas turėtų vaizduotę ir išlaikytų esamo pastato architektūrinę formą, kuri kartu su to kaimo bažnyčia, sakyčiau, sudaro gana įdomų ir unikalų mažą modernistinį tarpukario architektūros kompleksą.

– Šiandieniame Lietuvos politiniame gyvenime matome, kad socialdemokratinėms jėgoms trūksta vienybės? Ar kažkas panašaus vyko ir S.Kairio laikais?

– Anuomet, dar iki 1918-ųjų, skaidytasi dėl demokratinių ir tautinių klausimų. Lietuvos, plačiąja prasme, lenkai ir žydai kūrė savąsias kairiąsias jėgas tautiniu pagrindu, o vakarietišką demokratinę liniją atmetę įvairių tautybių socialdemokratai nudreifavo į bolševikinės Rusijos pusę. Likusi Lietuvos socialdemokratija kartu su Steponu Kairiu buvo gana vieninga ir matoma, nors ir ne itin įtakinga jėga (anuometiniuose, jau po Nepriklausomybės paskelbimo išrinktuose seimuose ji vidutiniškai gaudavo apie 10 proc. visų vietų). Šiuo metu skaidymasis vyksta ne dėl kažkokių politinių vertybių, bet dėl politinės galios ir požiūrio į sovietmetį. Net ir paskutinio Kairiui skirto renginio Anykščiuose metu ten atvykusius garsius socialdemokratus buvo galima išskirti į dvi aiškias stovyklas – vieni, pradėdami kalbas, pirmiausia paminėjo Steponą Kairį, o antri – Algirdą Brazauską. Šis pasirinkimas daug ką parodo. A. Brazauskas buvo svarbus ir savitas Lietuvos politikas, bet, skirtingai nuo Kairio, jis niekada nebuvo socialdemokratas. Tikriausiai taip pat yra ir su jo pasekėjais.

Ūdrio arija Vasario 16 –ios Akto signataro tėviškėje

Šeštadienio rytą didelio būrio žmonių sulaukė Užunvėžiai (Kurklių sen.), Nepriklausomybės Akto Signataro Stepono Kairio gimtinė.

Į Lietuvos socialdemokratų patriarcho tėviškę Lietuvos valstybės atkūrimo dieną tradiciškai susirinko būrys Anykščių socialdemokratų, atvyko Kurklių S.Kairio pagrindinės mokyklos mokiniai, keli vietiniai gyventojai, keli pagal kilmę užunvėžiškiai. Atvyko ir Seimo nario Antano Bauros padėjėja bei verslininkas Vygantas Šližys. Garbiausia renginio dalyvė – S.Kairio brolio anūkė Birutė Žukauskienė. Renginį organizavo Nevėžos kaimų bendruomenė.

S.Kairio gimtoji sodyba nėra išlikusi, jos vietoje pastatyti atminimo ženklai. Sodybvietėje tradiciškai ir vyksta Vasario 16-osios Akto paminėjimo renginiai. Prie vieno iš atminimo ženklų buvo padėtos ir Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės atsiųstos gėlės.

Sveikinimo kalbas sakė Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus. Anykščių socialdemokratų lyderis Dainius Žiogelis, jo žmona, Nevėžos kaimų bendruomenės pirmininkė Vaida Žiogelienė, istorikė Rasa Černiauskaitė. Mokytoja, dabar muziejininkė, R.Černiauskaitė kreipėsi į susirinkusius politikus. Pasak jos, S.Kairys yra pavyzdys būtent jiems. ,,Kiekvienas turėtumėte pasiskaityti S.Kairio biografiją. Iš jo reikia pasimokyti, kaip tarnauti Lietuvai.“ – kalbėjo R.Černiauskaitė.

D.Žiogelis pasveikino ir vasario 16-ąją gimusius partijos kolegas – Donatą Krikštaponį bei Valdą Stankevičių. ,,Šioje vietoje gimė ir augo vienas garsiausių, o gal ir pats garsiausias visų laikų anykštėnas. Manau, dabar jis šiandien yra čia ir iš aukštybių mus laimina“, – kalbėjo vasario 16-ąją savo gimtadienį švenčiantis ilgametis Anykščių rajono vicemeras D.Krikštaponis.

Lietuvos himną, o vėliau ir Ūdrio ariją iš operos ,,Pilėnai“ atliko Anykščių menų centro direktorius, operos solistas Tomas Tuskenis.

Nevėžos kaimų bendruomenės palapinė saugojo renginio dalyvius nuo vėjo. Pasibaigus šventinėms kalboms, svečiai buvo pakviesti arbatos puodelio, pavaišinti žvėrienos dešromis.

Kurkliškiai gėlių padėjo ir šios seniūnijos Didžiakaimio kaime bei Kurklių kapinėse prie paminklo Laisvės kovotojams.

Užunvėžiai – unikalus kaimas. Kaimas, kurio praktiškai neliko, tačiau jame du istoriniai pastatai – brolių Banėnų pastatyta bažnyčia ir S.Kairio gimtajam kaimui padovanota mokykla. Ir bažnyčia, ir mokykla statytos tuo pačiu metu, prieš pat Antrąjį pasaulinį karą.

S.Kairys buvo vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos kūrėjų, jo iniciatyva 1905 metais partija ir pavadinta LSDP. Pagal profesiją žymus kraštietis buvo inžinierius, jis buvo tarpukario Kauno vandentiekio ir kanalizacijos projektų autorius. S.Kairys laikomas ir pagrindinio Vasario 16-osios Akto teksto autoriumi“, – šiemet apie Vasario 16- osios renginį rašė „Anykštos“ žurnalistas Vidmantas Šmigelskas.