Birželio 11 dieną vyko už ketvirtį milijono eurų 2021 metais restauruotos Kurklių sinagogos atidarymas.
Perkirpta atidarymo juostelė, o sinagogoje pristatyta pasaulinio lygio dailininko Arbit Blato darbų iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus paroda. Jidiš dainų programą „Laiškai iš praeities“ atliko žydų kilmės operos solistas, tenoras Rafailas Karpis ir pianistas Darius Mažintas.
Sinagoga veiks šiltuoju sezonu, trečiadieniais ir sekmadieniais, o patekti į ją bus galima iš anksto susitarus.
Sutartis dešimčiai metų
Kurklių sinagoga yra vienas iš originaliausių medinės architektūros pastatų Lietuvoje. Nuo 1993-iųjų pastatas priklauso Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei. 2013 metais Europos žydų kultūros ir paveldo apsaugos ir populiarinimo asociacija įtraukė Kurklių sinagogą į programos „Žydų paveldo keliai“ maršrutą. 2015 metais objektas paskelbtas saugomu Valstybės. Ant sunykimo ribos ilgokai buvusi, 2021 metais Kurklių sinagoga restauruota už 262 tūkstančius eurų valstybės lėšų. Pirmykštį pavidalą atgavo tiek pastato išorė, tiek ir vidus, tačiau dvejus metus po rekonstrukcijos sinagoga stovėjo visiškai tuščia. Smalsūs turistai, norėję patekti į sinagogos vidų, turėdavo susirasti Kurklių seniūną, nes jis vienintelis tegalėjo atrakinti – raktai buvo seniūno žinioje.
2022 metų pabaigoje Anykščių menų centras su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene pasirašė Kurklių sinagogos 10-ties metų panaudos sutartį.
Anykščių menų centras įgyvendins gražius siekius
Renginį po Kurklių sinagogos skliautais pradėjęs Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis pabrėžė, kad šioje vietoje iki dvidešimtojo amžiaus vidurio katastrofos gausiai rinkdavosi maldai litvatkų bendruomenė. „Nors darbščios ir talentingos meistrų rankos šiandien atkūrė sinagogos pastatą naujam gyvenimui, tačiau niekas negali sugrąžinti pirmapradės paskirties, religinio gyvenimo tikrumo, kuris buvo brutaliai nutrauktas. Bet mes galime kultūros formomis, meno kalba, istorijos aktualinimo renginiais grąžinti atmintį“, – kalbėjo T. Tuskenis.
„Šiandien ši sinagoga liudija apie gausią XX amžiaus pradžios žydų bendruomenę Kurkliuose, mat sinagoga atsikėlusiai naujai žydų bendruomenei buvo pirmas būtinas pastatas, naudojamas ne tik religinėms apeigoms, bet ir studijoms, bendruomenės susirinkimams. Kaip ir įprasta, maldos namai buvo pastatyti atokiau nuo miestelio centro ir arčiau vandens – prie Dubelės upelio, kuris vaidino svarbų vaidmenį žydų bendruomenės gyvenime, kurie, kaip ir kituose miesteliuose, taip ir Kurkliuose vertėsi smulkiaisiais amatais ir prekyba. 1923 metais, Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu vykdyto gyventojų surašymo duomenimis, Kurkliuose gyveno 181-as žydų tautybės asmuo. Kai kurie Kurklių žydai gyveno gana pasiturinčiai, tarpukariu miestelyje buvo registruoti net trys telefono abonementai. Kurklių štetle (štetlas – jidiš kalbos žodis, reiškiantis „nedidelis miestas, miestelis“, – aut. past.) veikė religinė pradinė žydų berniukų mokykla – chederis, tačiau dėl nedidelio skaičiaus moksleivių pradinės mokyklos nebuvo. Dalis moksleivių tarpukario laikotarpiu ėjo į lietuvišką mokyklą. Miestelio žydai turėjo ir biblioteką, kuri buvo įsikūrusi ritualinio skerdiko (šocheto) R. Netos-Bezalelio Davidovičiaus namuose. Šis žmogus dosniai aukojo žydų reikalams. Jis taip pat buvo sinagogos gabajus – bendruomenės seniūnas ir iždininkas. Įdomu tai, kad Kurklių štetle veikė ir nedidelis kibucas, daugiausia jame būta medžio apdirbėjų bei dažytojų“, – istorijos vingius susirinkusiems priminė Anykščių menų centro direktorius.
Paminėtas ir pats garsiausias kurkliškis – Mošė Davidas Osinskis (1885–1952).
Kartu su tūkstančiais kitų žydų dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą į Didžiąją Britaniją emigravęs jaunas siuvėjas iš Kurklių pasivadino Montague Burtonu, įkūrė iki šių dienų klestintį drabužių parduotuvių tinklą „Burton“.
Pasak T. Tuskenio, svarbi ir įdomi istorija dar nėra plačiai žinoma.
Sinagogos įveiklinimas – nemaža atsakomybė
Anykščių menų centro direktorius T. Tuskenis pabrėžė, kad ši šventė yra tik pirmas žingsnis įgyvendinant vizijas, planus, siekiant paversti Kurklių sinagogą ne tik unikaliu, išsiskiriančiu savo istorija ir architektūra, bet ir įdomiu, interaktyviu, pritaikytu įvairaus amžiaus ir požiūrio lankytojams objektu.
Renginyje padėkota Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky ir visai jos vadovaujamai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei už pasitikėjimą, perduodant Anykščių menų centrui įveiklinti vieną iš originaliausių sinagogų Lietuvoje. Pati F. Kukliansky negalėjo dalyvauti renginyje, bet susirinkusieji jai padėkojo plojimais.
Dėkota visiems prisidėjusiems
T. Tuskenis taip pat padėkojo Anykščių rajono savivaldybei už finansinį prisidėjimą ir palaikymą, kad naujas objektas pagaliau atvertų duris lankytojams. Dėkota Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriui dr. Arūnui Gelūnui už bendradarbiavimą ir galimybę eksponuoti pasaulinio lygio dailininko Arbit Blato paveikslus Kurkliuose. Padėkos žodžius direktorius ištarė ir Lietuvos kultūros tarybai už skirtą finansavimą projektui, kad šis objektas dar šiemet galėtų atverti duris lankytojams. Renginyje paminėta ir Diana Kisielienė, kuri kuruoja Kurklių sinagogos veiklų pradžią.
„Esame ypač dėkingi buvusiai Kurklių mokyklos mokytojai Angelei Dūdienei, kuri prieš dvidešimt metų su mokiniais užrašė kurkliečių lietuvių prisiminimus apie Kurkliuose ir apylinkėse gyvenusius žydus. Ši medžiaga yra neįkainojama vertybė, nes nebėra likusių liudininkų, menančių buvusius senelių ir prosenelių kaimynus žydus“, – kalbėjo T. Tuskenis.
Dalyvavo rašytojas Rimantas Povilas Vanagas
T. Tuskenis dėkojo šventėje dalyvavusiam rašytojui Rimantui Povilui Vanagui, atsigręžusiam į žydų temą, tyrinėjusiam Anykščių krašto žydų gyvenimą, rinkusiam apie juos informaciją, prisiminimus, parašiusiam net keletą knygų žydų tematika („Anykščių dantiraštis“, „Nenusigręžk nuo savęs“, „Žali žydų plaukai“, „Žiemos nakties dangaus elegijos“).
„Rašytojas knygose netradiciškai, įvairiais aspektais pažvelgė į lietuvių ir žydų santykius, mąstymo stereotipus, be abejonės, ypatingą dėmesį skyrė atsiminimams apie juos“, – kalbėjo Anykščių menų centro direktorius.
Bijojo, kad sinagoga siugrius
„Džiaugiamės, kad pavyko toks ilgas projektas. Ilgą laiką manėm, kad sinagoga gali sugriūti. Dėkoju už tai, kad „Anykšta“ rašė, viešino, kad sprendžiant tą aktualiją, aptarę su Faina Kukliansky, prisidėjo ir meras, ir Anykščių rajono savivaldybė. Numatoma, kad trečiadieniais ir sekmadieniais sinagoga bus atvira visiems lankytojams“, – teigė Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus.
Patekti iš anksto susitarus
„Ši eksponuojama dailininko Arbit Blato paroda veiks iki rugsėjo mėnesio, o gal ir ilgiau. Planuojama, kad ateityje sinagogoje vyks edukaciniai užsiėmimai. Su vaikais planuojamos edukacinės kūrybinės dirbtuvės, kurias ves Valentas Aškinis ir Jūratė Leikaitė-Aškinienė. Kūrybinių dirbtuvių metu sukurtas trumpas animacinis filmas apie Kurkliuose ir jų apylinkėse gyvenusius žydus bus pristatytas lankytojams ir rodomas buvusioje Kurklių sinagogoje. Galbūt ir žydų maisto kultūros elementų įterpsime į programą. Tikslaus veiklų plano dar nėra, nes veiklas nulems finansavimas.
Tikėtina, kad edukacijos sinagogoje vyks šiltuoju sezonu, nes pastatas yra nešildomas. Esame radę vietinį kurklietį, kuris atrakins, įleis, nes menų centras neturi tiek lėšų, kad būtų įdarbintas atskiras žmogus sinagogoje“, – apie būsimus planus ir planuojamas veiklas „Anykštai“ pasakojo Anykščių menų centro direktorius T. Tuskenis.
Buvo lyg pūliuojanti žaizda
Pakalbinti šventės dalyviai pabrėžė džiugesį dėl atgimusio objekto.
„Niekas nesitikėjo, kad ši sinagoga atgims, nes kaip buvo grūdų sandėlis, taip ir buvo. Džiugu, žinoma, kad šiandien visai kitas vaizdas, visai kita nuotaika ir naujas tikslas. Galima pasakyti, kad iš pūliuojančios žaizdos – kažkas gražaus“, – savo nuomonę išsakė mokytojos A. Dūdienės dukra Jurga.
„Kiekvienas objektas, kuris atstatomas ir įveiklinamas, yra tarsi priedas prie vertės visų mūsų gyvenime. O istorinė atmintis turi eiti, turi būti saugoma per kartų kartas“, – kalbėjo Anykščių kultūros centro Kurklių skyriaus padalinio vadovė Giedrė Steponėnienė.
Senoji sinagoga žvelgia naujomis akimis
Renginyje dalyvavo ilgametė kurklietė, buvusi S. Kairio vidurinės mokyklos mokytoja Angelė Dūdienė.
„Šiandien nerasime Kurkliuose žmogaus, kuris prisimintų prieš 82 metus čia gyvenusius žydus, bet prieš porą dešimčių metų mes su Kurklių mokyklos kraštotyrininkais supratome, kad reikia skubėti fiksuoti autentiškus liudininkų pasakojimus – linksmus ir liūdnus. Linksmus todėl, kad žydai buvo draugiški, geranoriški žmonės. Iš jų kurkliečiai daug ko pasimokė. Abiejų tautų vaikai kartu mokėsi vienoje mokykloje, kartu žaidė, jaunimas kartu linksminosi. Liūdnus todėl, kad buvo nužudyta visa miestelio žydų bendruomenė, tautinė jos sistema, ilgametė istorija. Naujomis akimis žvelgia į mus senoji sinagoga. Tikiuosi, kad ji bus patikima mūsų darbo vertintoja ir saugotoja“, – kalbėjo A. Dūdienė. Deja, dalis kraštotyrininkų surinktos medžiagos yra dingę, bet kai kurie pasakojimai yra atgiję rašytojo Rimanto Vanago knygoje „Žali žydų plaukai“. Nemažą dalį dingusios medžiagos mokytoja A. Dūdienė yra iš naujo užrašiusi iš juodraščių.
Ant vaišių stalo – beigeliai
Po koncerto visi galėjo dar kartą ramiai pasigrožėti žymaus dailininko darbais, pasivaišinti tradiciniais žydų pyragaičiais – beigeliais. Tai kulinarinis litvakų paveldas, labai patikęs dalyviams ir svečiams, juo labiau, kad yra vos kelios vietos Lietuvoje, kur dar galima paragauti beigelių.
Taip pat organizatoriai vaišino gaiviu vandeniu su citrina, arbata, mat diena buvo tokia saulėta ir karšta, kad kai kurie net braidė po upelį – tik šalto upelio tėkmė atgaivino nuo saulėkaitos.
Kol bus jurkius nieko nebus
Džiugu buvo pamatyti parodą sinagogoje: va čia tai kūrinių eksponavimas, čia tai estetika! Kada tai bus Baranausko muziejuje, kur ekspozicijos klaikios, sovietinio dizaino.
Puikus renginys.Nesigailime su šeima atvažiavę.Atsigaivinome Dubelės šaltu vandeniu ir gaiviu gėrimu. Atgimsta gimtieji Kurkliai.
Mano nuomone, vaikams nuo mažens reikia skiepyti pagarbą žmogui.Nesvarbu kokios tautybės jis bebūtų.Toks muziejėlis, kuriame susipažins du vietinių žydų gyvenimo būdu, ir bus ta vieta, kur vaikai galės tai suprasti.Ačiū steigėjams.
Ir Svedasys buvo prie Nepriklausomos Lietuvos didelė žydų bendruomenė ir miestelio kultūra. E kū ir Hitlerio genocidas ir Stalino vienodi prieš mažesnes tautas. Dar ir kalabarantai nagais kruvinais buvo.
O naudotis musu pinigais zydai tikrai moka. Kiek ten kurkliuose zydu gyvena , apvalus nulis ? Truksta zodziu
Apvalų nulį turto jie nusinešė į kapus.Viskas,kurkliečiai,jums atiteko.Jie tik gyvybę į mirtį išsikeitė….
Labai mandagiai ir gražiai pagerbta. Renginys ir reginys tobulas. Puikus sumanymas. Aukštas lygis. Visiems pasimokyti tik.
Trūksta žodžių, kad yra šitaip manančių. Dvasinis žmogaus nuopuolis ir skurdas.Man baisu.