Kūryba plius krašto pažinimas

Praeitą savaitę garsiojo dailininko Kajetono Sklėriaus gimtajame Kunigiškių kaime prie Svėdasų vyko jau antroji, tradicine tapsianti moksleivių kūrybos bei krašto pažinimo stovykla „Piešiame piliakalnius“. Penkių dienų pasaulis buvo pripildytas kelionių, pažinimo, bičiulystės, sodžiaus buities, klėties paslapčių, mokymosi piešti… 

Šių metų stovykla etnografinėje Rūtos Stanevičienės sodyboje Kunigiškiuose buvo regioninė, mat į ją susirinko vaikai iš keturių kaimyninių rajonų – Rokiškio, Kupiškio, Utenos bei Anykščių – Kamajų, Šimonių, Užpalių ir Svėdasų mokyklų. Iš viso aštuonios mergaitės, du vadovai ir jau minėta stovyklos organizatorė bei rėmėja Rūta. Visas stovyklos išlaidas padengė pinigais rėmė ir kitaip pagelbėjo geradariai.

Stovyklos dalyviai keliavo į Kernavę. Apsilankę Kernavės muziejuje keliautojai aplankė ir kitus piliakalnius.

Grįždami dar ir Ukmergės piliakalnį palankė. Kavarsko šaltinyje gaivinosi šaltu, gardžiu vandeniu. Įsiropštę į Vorutos kalną apgailėjo statybininkų suniokoto piliakalnio didybę…

Antroji diena jau buvo pašvęsta – moliui. Lipdybos, keramikos paslaptimis dalijosi, mokė meistrė Dangyra Pyragaitė iš Kalyškų kaimo šalia Kurklių. Trečiadienis – tikriausio kruopštumo, bandymams komponuojant ir piešiant skirtas. Kalnai, žolynai, žiedai… Ir kartu dalyvavęs portreto meistras Pranciškus Gerlikas, sugebėjęs per kelias valandas pieštuku nupiešti dešimt stovyklos dalyvių portretų. Vakarą praturtino susitikimas su Anykščių meno mokyklos vadovu Arūnu Vilkončiumi, krašto istorijos pažinimas Kunigiškių senosios mokyklos muziejuje ir nuotaikinga vakaronė su dainomis bei dramos vaizdeliais prie laužo..

Ketvirtosios dienos pasaulis dalijosi į piešimo valandas bei edukacinę archeologijos mokslo programą, kurią ant Juodonių piliakalnio su skautiška išmone vedė Vilniaus Universiteto doktorantas Karolis Minkevičius. Po trumpo pokalbio apie į seklio bei kriminalisto panašų archeologo darbą, didžiojo kalno viršūnėje, mergaitės turėjo vykdyti gyvenimo pėdsakus atspindinčių, reikšmingų daiktų rinkimą, pastebėjimus žymėtis į knygeles. Po to buvo linksmai išsiaiškinta, kiek vienas ar kitas rastas daiktas gali būti reikšmingas, norint sužinoti apie žmonių gyvenimą. Pažinimo vakarą vainikavo pasivaikščiojimai po etnografinį Malaišių kaimą aplankant Juozo Tumo – Vaižganto gimtinės vietą bei Kunigiškių kaimo įdomybės, ypač buvusios aštuonmetės mokyklos griuvėsius.

Paskutinioji diena buvo pažymėta ramybe, šiluma, pasaulio giedrumu, bičiulystės suvokimo pilnatve, darbų pristatymu, pastebėjimais ir nusistebėjimais, kad net ir pirmą katrą piešiant ant drobės, akrilu, maišant dažus, ieškant reikalingų atspalvių, komponuojant – pavyko, didžia pagarba ir dėkingumu dailininkei Kristinai Striukienei. Laisvės suvokimu ir puikiu jos panaudojimui darbui, siekiui, pyrago valgymu ir atsisveikinimo kartėliu kartu su viltimi vėl susitikti.