Laimas Fergizas: „Man pasisekė būti šalia mėtyto ir vėtyto žmogaus“

Balandžio 20 dieną prisiekęs Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis jau pirmąją savo naujos kadencijos darbo dieną pasirinko patarėją. Juo tapo komunikacijos ir viešųjų ryšių profesionalu prisistatantis 52-ejų Laimas Fergizas, kuris merui patars kultūros, komunikacijos, turizmo, švietimo, sporto ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimais.
„Anykšta“ mero patarėjui L. Fergizui pateikė keletą klausimų. Savo įžvalgomis apie naująsias pareigas, darbą savivaldybėje ir Anykščių rajono aktualijas mero patarėjas L. Fergizas pasidalijo raštu.

– Gerbiamas Laimai, buvote paskirtas pirmuoju Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju – mero patarėju. Kaip Jums pavyko užsitarnauti mero K. Tubio pasitikėjimą?

– Su visais bendraujančiais rajono politikais pasisveikinu ir šnekučiuojuosi per kasmetines miesto šventes. Su Kęstučiu Tubiu irgi kalbėjome bendromis temomis 2022 metų liepą būsimos Rotušės vietoje ir jis, pažinodamas mane kaip komunikacijos ir viešųjų ryšių profesionalą, pakvietė prisidėti prie jo rinkimų kampanijos. Per rinkimus, būdamas vokiškai punktualus ir greitai rašydamas kokybiškus tekstus, palaipsniui įgijau pasitikėjimą.

Mero Kęstučio Tubio mėgstamas posakis: man reikia „dirbančio“ darbuotojo. Gal aš esu dirbantis?

– Kaip reagavote, gavęs pasiūlymą užimti tokias pareigas?

– Teigiamai, nes tai įdomus darbas. Nėra nei vienos dienos vienodos, situacijų kaita ir iššūkių srautas milžiniškas. Man pasisekė būti šalia tokio stipraus visomis prasmėmis, mėtyto ir vėtyto žmogaus kaip Kęstutis Tubis. Kiek jį rovė, neišrovė. Norėčiau perimti jo patirtį. Šiuo metu mano feisbuko profilio viršelyje yra užrašas: „Jie norėjo mus palaidoti, bet jie nežinojo, kad esame sėklos.“

– Kokį įspūdį paliko pirmosios darbo Anykščių rajono savivaldybėje dienos?

– Kai administracijos darbuotojai atsiveria, jie kalba apie pasikeitusį vadovavimo stilių ir atmosferą. Prašo duoti laiko persiorientuoti nuo mero Obelevičiaus į mero Tubio vadovavimo stilių. Pirmąją darbo savaitę meras priima ir bendrauja su atskiromis Tarybos narių frakcijomis. Pasirodo, tai negirdėtas neregėtas dalykas savivaldybės istorijoje. Absoliuti naujovė. Meras tariasi su penkiomis lygiavertėmis frakcijomis, po dvi valandas smulkiai pasakoja, ką paveldėjo iš buvusio rajono vadovo, vėl atsisėdęs į mero krėslą.

Kalbant apie administraciją, nustebino, kokiu ramiu ir neskubiu tempu viskas vykdoma. Smulkus pavyzdys: visų Tarybos narių portretinės nuotraukos į svetainę buvo sukeltos praėjus 5 dienoms, mero – 6 dienoms po priesaikos. Kontaktiniai duomenys – dar vėliau. Priminsiu, kad VRK išrinktus Tarybos narius paskelbė prieš 6 savaites, merą – prieš 4 savaites. Man, kaip atėjusiam iš privataus sektoriaus, tai yra protu nesuvokiamas lėtumas. Panašų darbo stilių ir tempą pastebime ir kitose srityse, išskyrus bendrąjį ir ūkio skyrių, kuris žaibiškai išskyrė kabinetą, suteikė darbo įrankius ir priemones, į prašymus reagavo geranoriškai ir operatyviai, kartais su humoro gaidele.

– Merui patarsite daugelyje sričių. Viena iš jų – komunikacijos. Kaip vertinate iki šiol buvusią savivaldybės komunikaciją su visuomene ir žiniasklaida? Ką šioje srityje žadate tobulinti, daryti kitaip, nei buvo iki šiol? Esate žurnalistas, suprantate spausdinto žodžio reikšmę, tačiau kalbate tik apie informavimą per socialinius tinklus. Kaip keisis (jei keisis) Jums pradėjus dirbti savivaldybės mero patarėju komunikavimo stilius su žiniasklaida ir rajono gyventojais? Ar ir toliau žurnalistai privalės išsimeškerioti iš savivaldybės puslapio bei socialinių tinklų informaciją apie tai, kas vyksta rajone? O gal visi rajono gyventojai, įskaitant ir seniausius, privaloma tvarka turės atsisiųsti feisbuko programėlę, kad sužinotų, kas vyksta rajone?

– Man nereikia nieko vertinti. Pats ponas Obelevičius jau įsivertino, sakydamas, kad jis buvo geras žmogus, darė gerus darbus, tačiau nemokėjęs jų iškomunikuoti rinkėjams ir todėl net į antrą turą nepatekęs. Merui K. Tubiui patarsiu maksimaliai daug bendrauti su gyventojais ne tik artėjant rinkimams, bet visos kadencijos metu. Diegti skaidrumą ir viešumą. Pasitelkti socialinius tinklus. Skelbti įvairių konsultacinių tarybų, komisijų (pvz. kultūros, garbės vardo suteikimo, turizmo ir kitų, kurių dar nežinau, bet atrasiu dirbdamas) narių sudėtis ir protokolus. Ir ne kažkur giliai svetainėje po septyniais sluoksniais, skirtingais nepatogiais atidaryti failais, o lengvai ir intuityviai randamu būdu. Susiduriu su tokiomis sąvokomis, kaip BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kuris riboja, dažnai ir pertekliniu būdu, pastangas politikams atsiverti visuomenei. Dabar mokomės nuasmeninti viešai skelbiamus dokumentus, kad leistų juos apskritai viešinti.

Prašysiu, kad svetainėje www.anyksciai.lt tekstai būtų rašomi juodu, pariebintu šriftu. Pagyvenusiems rinkėjams būtų lengviau skaityti, kad mūsų informacija būtų prieinama ne tik gerą regėjimą turintiems rinkėjams. Pastebėjau, kad ir nemaža dalis Tarybos narių, skaitydami priesaiką, užsidėdavo akinius. Gal jie irgi balsuos už lengviau įskaitomas raides mūsų interneto puslapyje?

Suprantu, kur jūs lenkiate. Savo klausimu suponuojate atsakymą, kad savivaldybės administracija turėtų nuolat ir reguliariai pirkti viešinimo paslaugas tiems anykštėnams, kurie mažai naudoja internetą, o informacijos poreikį tenkina per popierinį laikraštį ir/ar radijo eterį.

Tačiau mero pozicija yra tokia, kad informacijos viešinimui būtų naudojami įvairūs sklaidos kanalai, ne tik reklaminio ploto/eterio laiko pirkimas iš žiniasklaidos priemonių. Mūsų administracija nori stiprinti savo savivaldybės oficialią interneto svetainę anyksciai.lt. Tikslas yra, kad ji taptų informatyvi, patraukli ir intuityvi naudoti. Kad mūsų gyventojams nereikėtų, kaip jūs sakote, atsisiųsti feisbuko programėles, kad gautų informaciją apie įvykius savivaldybėje. Kad naujienos apie savivaldybės vadovų ir Tarybos sprendimus, skelbimai apie viešus aptarimus, anonsai apie kultūros įstaigų organizuojamus renginius ir įvykius būtų lengvai ir intuityviai randami ir skaitomi. Jiems iliustruoti būtų naudojamos patrauklios nuotraukos ir filmuota medžiaga, kas būtų absoliuti naujovė mūsų svetainei. Tam tikslui gali reikėti sustiprinti Komunikacijos skyrių, pasitelkiant jame talentingai reportažus kuriantį, filmuojantį, interviu su specialistais darantį žurnalistą. Taip pat visuomenei informuoti norėtume išnaudoti mūsų savivaldybės įstaigoms priklausančius šviesos ekranus prie Kultūros centro ir A. Baranausko aikštėje.

Suprantu, kad jus, kaip spaudos leidėjus, toks atsakymas gali liūdinti. Tačiau tikiu, kad jūsų leidiniams ir radijui „Nykščiai“ pajamų užteks iš Spaudos, radijo ir televizijos paramos fondo, privačių reklamos davėjų ir prenumeratorių, taip pat pasitelkus patreon, contribee, substack sutelktinio finansavimo platformas. Tuomet jūs dar mažiau būsite priklausomi nuo valdžios malonės ir dar objektyviau galėsite atlikti valdžios „sarginio šuns“ funkcijas.

– Jūsų kuruojama sritis yra ir kultūra. Kokia Jūsų pozicija būtų dėl kultūros įstaigų – bibliotekų, kultūros centro skyrių – išlaikymo rajono miesteliuose ir kaimuose?

– Dar nespėjau įsigilinti į šią sritį. Ženklai rodo, kad mūsų demografija keičiasi, gimsta mažiau vaikų, gyventojų skaičius rajone traukiasi, atsiranda apleistų namų, sodybų. Nesiūlysiu radikalaus mažinimo. Procesai turi vykti natūraliai. Kultūrinių paslaugų pasiūla turi atitikti paklausą. Kita vertus, originalių idėjų tikiuosi iš būsimo Anykščių kultūros centro direktoriaus konkurso, kurio dalyviai jau mintyse kuria penkerių metų kadencijos veiklos programą. Jų konkursiniuose pasiūlymuose tikimės rasti ir racionalų grūdą dėl kultūros įstaigų tinklo optimizavimo.

– Dar viena Jūsų kuruojama sritis – tarptautinis bendradarbiavimas. Meras Kęstutis Tubis anksčiau yra užmezgęs ryšius su Kinijos Pengžou miestu, tačiau bendradarbiavimas prislopęs. Ar ketinate jį atgaivinti? Galbūt yra planų ir aplankyti?

– Kinijos vaidmuo ir orientacija gerokai pasikeitė nuo to laiko. Turime iš naujo įvertinti geopolitinę situaciją. Tuo tarpu Kęstutis Tubis kartu su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos komanda prieš savaitę vykdamas į Palangą nuvežė labdaros ir paramos siuntą karo nualintai Ukrainai. Dėl kelionių: dar iš vaikystės prisimenu mūsų moksleivių orkestro ekskursiją į Madoną Latvijoje. Nepamirškime, kad Seinuose yra palaidotas mūsų kraštietis Antanas Baranauskas. Atsižvelgiant į tai, kad ponas K. Tubis kalba vokiškai, šiuo metu į Anykščius norėtų atvykti Lietuvos ir Austrijos draugijos valdybos išvažiuojamasis posėdis.

– Šalia Anykščių esantis Šeimyniškėlių piliakalnis turistus pasitinka sulūžusiais laiptais. Kaip Jūs, kuruojantis turizmo sritį, vertinate tokią situaciją?

– Pirmosiomis darbo dienomis nuvykau į piliakalnį, apžiūrėjau, fotografavau. Mano išvados – arčiau parkavimo įrengti laiptai nors ir gerokai nudėvėti, bet dar kelis sezonus galės atlikti savo funkciją, pakeitus atskiras pakopas. Tolimiausieji laiptai tikrai supuvę ir sulūžę, jų dalis ir tiltelis per upelį jau yra pašalinti, ten pavojinga vaikščioti, skardis eroduoja. Mūsų mintis yra pabaigti demontuoti tuos stačiausiame šlaite esančius laiptus ir smalsiuosius turistus į tolimiausią papilį nukreipti per aplink, pastačius tiltelį kitoje vietoje per upelį, į tą zoną, kur yra nuožulnus šlaitas. Kol kas vyksta kova tarp dviejų nuomonių stovyklų: 1) greituoju būdu sukvietus talką demontuoti supuvusius laiptus ir kurį laiką kovoti su grunto erozija, arba 2) palikti juos toliau dūlėti, tuomet gruntas neeroduos, tačiau lankytojai rizikuos susižeisti ant sulūžusių laiptų, nekalbant apie prastą griuvenų estetinį vaizdą, kuris piktina mūsų gyventojus.

– Anykščiuose kultivuojama daug sporto šakų. Kurioms jų turėtų būti skiriami didžiausi prioritetai?

– Esu už masinį sportą. Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių judėtų gryname ore, važinėtų dviračiais, slidinėtų, plaukiotų, irkluotų, užsiimtų daržininkyste. Degintų kalorijas. Mažintų kūno svorį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Kad jaunimas atsitrauktų nuo ekranų (ir galimai narkotikų) ir mankštintųsi pušynuose ar prie upės.

Esu kvalifikuotas oro balionų varžybų stebėtojas-teisėjas su tarptautine patirtimi. Jei pajusime, kad floristinių kilimų konkurso idėja išsisemia, darysime apklausą su siūlymu lėšas nukreipti į karšto oro balionų čempionatą ar fiestą. Papuoškime Anykščių padangę įvairiaspalviais balionais, leiskime anykštėnams skristi!

– Pasidalinkite bent vienu sumanymu, kurį labai norėtumėte įgyvendinti dirbdamas mero patarėju.

– Norėčiau Rotušės ir/arba Kurhauzo Anykščiams. Tinkama vieta būtų istorinis pastatas virš Šventosios upės užtvankos. Okuličiūtės dvarelis jau turi gražią, restauruotą, šventėms pritaikytą reprezentacinę salę. Joje teliko pakeisti pigius nederančios baltos spalvos Ikea baldus į baroko/rokoko stiliaus rekvizitus. Šis jaukus dvarelis su kolonomis jau pernai vasarą atliko Rotušės vaidmenį. Jo menėje vyko rajono Garbės pilietės vardo suteikimo iškilmės.

Rotušėje įrenkime reprezentacinį mero kabinetą su sale (vasaros rezidenciją) priimti svečių delegacijas, rengti spaudos konferencijas, inauguracijas, eksponuoti atminimo dovanas, prizus, o nusipelniusiems anykštėnams – iškilmingai teikti regalijas, apdovanojimus, premijas, išleistuves į pensiją ir pan. 

Okuličiūtės dvarelis yra arčiau istorinio miesto centro, antras pagal senumą pastatas mūsų mieste. Nuo laiptų atsiveria nuostabus upės landšaftas su fontanais, inspiruojantys gėlių klombų užrašai upės šlaituose „Čia gera gyventi“, futuristiniai Tilto g. komplekso šviestuvai, šalia – medinis pasivaikščiojimų takas ir sutvarkytas miesto parkas su stilinga mineralinio vandens biuvete. Tobula vieta miesto Rotušei.