Savaitgalį Latvijos Maduonos savivaldybėje viešėjusi Anykščių neįgaliųjų delegacija vienbalsiai tvirtina: galima pavydėti Latvijos sveikųjų užimtumo ir sąlygų, tačiau neįgaliųjų integracija, socialinė apsauga ir taip toliau kaimyninėje šalyje – apgailėtinos.
Su Lietuvos neįgaliųjų draugijos Anykščių skyriaus pirmininke Aldona ŠERĖNIENE kalbejosi Sveta VITKIENĖ
Savaitgalį Latvijos Maduonos savivaldybėje viešėjusi Anykščių neįgaliųjų delegacija vienbalsiai tvirtina: galima pavydėti Latvijos sveikųjų užimtumo ir sąlygų, tačiau neįgaliųjų integracija, socialinė apsauga ir taip toliau kaimyninėje šalyje – apgailėtinos.
Su Lietuvos neįgaliųjų draugijos Anykščių skyriaus pirmininke Aldona ŠERĖNIENE kalbejosi Sveta VITKIENĖ
– Keli Anykščių neįgaliųjų draugijos nariai vyko į Maduoną?
– Važiavome šešiese. Susipažinti su Latvijos neįgaliųjų veikla, socialinio darbo ypatumais, su jaunimo ir moterų dienos užimtumo centrais, jų veikla…
– Ko nors buvo pavydu?
– Sveikųjų socialiai pažeidžiamų latvių užimtumas kelia tik pagarbą ir sveiką pavydą. Lankėmės vieno rajono moterų užimtumo centre – ten puikios sąlygos dirbti, kurti, mokytis… Tačiau pasidžiaugėm, kad
Lietuvoje, Anykščiuose dėmesys valstybės lygmeniu neįgaliesiems daug didesnis.
– Pavyzdžiui, Latvijoje labai mažos neįgaliųjų pensijos.
– Negirdėjau, kad kas džiaugtųsi, jog Lietuvoje jos – didelės…
– Bet Latvijoje dar mažesnės.
Be to, pas mus skiriami pinigai slaugai, priežiūrai. Ten – išskirtiniais atvejais. Mūsų neįgalieji turi galimybę gauti 4 tūkstančių litų kompensaciją, kai perka sau automobilį, Latvijoje tokios lengvatos nėra. Mūsų neįgaliesiems daromi remontai, statomi liftai, Letvijoje kalbama – geriausiu atveju – tik apie būsto pritaikymą.
– Neįgaliųjų intergacija?
– Ten – nelabai kokia. Maža organizuotos veiklos, tik pavienės programos, į kurias įtraukiami neįgalieji.
– Neįgaliųjų užimtumas?
– Galima kalbėti tik apie gerą sveikų latvių užimtumą…