Laikraščių ir žurnalų leidėjai kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu nekeisti Lietuvos pašto periodinių leidinių prenumeratos pristatymo įkainių.
Kai kuriuos iš jų kitais metais planuojama didinti dvigubai, ketvirtadienį pranešė asociacija „Nacionalinė spauda“.
Be jos, Lietuvos pašto ir Susisiekimo ministerijos siūlomiems tarifų keitimams taip pat nepritaria Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija – organizacijos, atstovaujančios iš viso 40 leidėjų.
Pasak asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovo Kęstučio Bulkos, leidėjai jaučiasi apgauti, nes ankstesni pokalbiai su institucijomis rodė, kad 2024 metais didelių įkainių pokyčių nebus.
„Deja, šiomis dienomis gautas raštas, kuriame kartais didinamas leidinių prenumeratos pristatymo įkainis, vėl kartoja tą patį scenarijų. Treti metai iš eilės Lietuvos paštas paskutinę minutę keičia savo kainų skaičiavimo metodiką ir kainas“, – teigiama pranešime.
Anot jo, žurnalą ar laikraštį pristatant į Lietuvos pašto logistikos centrą 100 gramų leidinys miestuose brangsta 102 proc., kaimuose – 56 procentais.
Asociacijos į valdžios institucijas su prašymu nekeisti įkainių kreipėsi pirmadienį. Leidėjus neramina ne tik siūlomi tarifai, bet ir siūlymų teikimo laikas – metų pabaigoje, kai jau tris mėnesius platinama 2024-ųjų prenumerata.
„15min group“, jungiančios ir žurnalų leidėją „Media Bitės“, vadovas Tomas Balžekas sako, kad tokie valdžios sprendimai neteisingi sunkius laikus išgyvenančios spaudos atžvilgiu.
„Man yra labai sunku suprasti, kodėl valdžios atstovai negeba padaryti teisingų sprendimų žiniasklaidos politikos klausimais. Spausdinta žiniasklaida išgyvena labai sunkius laikus, joje vis dar dirba daug žmonių, visi moka mokesčius, teikia patikrintą informaciją Lietuvos žmonėms. Kodėl norima susidoroti su šia žiniasklaidos rūšimi, o ne ją branginti ir saugoti kaip vertingą visavertės, informuotos, kritiškai mąstančios visuomenės atributą“, – pranešime teigė T. Balžekas.
Asociacijos teigimu, Lietuvos pašto tarifų skaičiavimo metodika kelia abejonių, nes įkainiai su valstybės rėmimu miestuose didesnės apimties leidiniams yra didesni už įkainius be rėmimo didmiesčiuose – pavyzdžiui, 200 gramų sveriančio leidinio pristatymas kainuoja 65 proc. daugiau ir kiekvienas papildomas gramas skirtumą tik didina.
„Susidaro paradoksali situacija, kad siuntų iki 500 gramų pristatymas iš Lietuvos pašto skyriaus prioritetiniu siuntimu kainuoja pigiau – 1,55 euro – nei 200 gramų leidinio su valstybės parama – 1,97 euro. Vien šis faktas rodo, kad Lietuvos paštas turi dominuojančią padėtį, taiko paslaugos apskaičiavimo metodiką, kuri kelia pagrįstų abejonių“, – nurodo „Nacionalinė spauda“.
Leidėjų vertinimu, prenumeratos pristatymo įkainiai neigiamai ir nepataisomai pakenks spausdintos, patikimos informacijos prieinamumui, sklaidai, žiniasklaidos pliuralizmui ir stiprumui, o leidėjams tai reikštų nuostolius arba bankrotą.
Žiniasklaidos asociacijos šiemet kovą paragino Vyriausybės kanceliariją, Kultūros ir Susisiekimo ministerijas palikti esamą kompensavimo mechanizmą bei įkainius.
Ryšių reguliavimo duomenimis, kasmet platinamos periodikos apimtys mažėja: 2022 metais Lietuvos paštas pristatė 10,64 mln. periodinių leidinių – 9,5 proc. mažiau nei 2021 metais ir beveik trečdaliu mažiau nei 2015 metais.
Pernai Lietuvos paštas dėl periodinių leidinių pristatymo patyrė apie 8,7 mln. eurų nuostolį – maždaug ketvirtadaliu daugiau nei 2021 metais.
Tai jau per vėlu. Jau dabar kainos taip išdidintos,kad senesni žmonės nebeišgali iš pensijų spaudos užsisakyti.
Kaip pavyzdį mano motina kai dar buvo Lietuvoje litai,prenumeruodavo tiek laikraščių ir žurnalų,kad pašto dėžutė vos užsidarydavo. Lietuvos rytą,akistatą,rajonini laikraštį,vakaro žinias,porą žurnalų – dabar nebeprenumeruoja nieko..parduotuvėje savaitės tv programą nusiperka. Kainos juk nebesveikos ir dar tie laikraščiai tapo 3 kart plonesni nei,kad prieš dešimt metų. Tas pats Lietuvos rytas dabar tik parodija to laikraščio koks buvo ankščiau.
Spausdinta spauda pasmerkta išnykti,dar po kelių metų visi laikraščiai liks tik internete.
Pabrangusi spauda ir išpopuliarėjusi internetinė nemokama žiniasklaida pirmiausiai sužlugdė spaudos kioskus – nes spausdinti laikraščiai tapo nebereikalingi,ir ne vien dėl interneto įtakos – o daugiau dėl išaugusių leidinių kainų.
Jei dar pabrangins leidinius tai apmamai nebeliks prasmės jų prenumeruoti,seni kaimų žmonės nesinaudojantys internetu liks tik prie televizoriaus ir radijo.
Spauda kaip tik turi pigti,kad galėtų konkuruoti su nemokama internetine žiniasklaida,spausdinimo ir pristatymo išlaidas dengti iš reklamos leidiniuose o ne iš prenumeratorių kišenės.
Prenumeratorių pensininkų kišenės ne guminės,gaudami 400€/men negali sau leisti metams užsiprenumeruoti laikraščių už kelis šimtus eurų.
Ir kasmet prenumeratos kainos dėl vienokių ar kitokių priežasčių kyla – užburtas ratas,leidiniai pabrangsta..prenumeratorių sumažėja. Prenumeratorių sumažėja – spausdinti leidinius pasidaro nuostolinga..spausdinti nuostolinga – tenka kelti leidinių kainas. Ir taip be galo kelyje į spausdintos spaudos saulėlydį.