Zenono Valuntos dukros į Butėnus atvežė kelias tėvo išdrožtas lazdas.
Šiemet Lietuvos krepšinio rinktinės gerbėjai, tiek nekantriai laukę, atkakliai, net gūdžiomis naktimis su tautine ištikimybe stebi bei „serga“, nuoširdžiausiai pergyvena už mūsų vyrų sėkmę Rio de Žaneiro olimpiadoje.
Jau kadaise mirusio liaudies meistro iš Butėnų kaimo Zenono Valuntos drožtos lazdos primena, kad lietuviams krepšinis visada , o ypač gūdžiais okupacijos laikais, buvo tautą žadinantis ir vienijantis sportas.
Dažnas mintimis nuskrieja į tolimus – netolimus „aukso karštligės“ metus, kuomet Kauno „Žalgiris“ drebino sovietinę imperiją nugalėdamas visas komandas ir pelnydamas aukso medalius. Tuomet beveik nebuvo šitiems vos ne šventiems dalykams abejingų žmonių. Neabejingas krepšiniui buvo Butėnų kaimo prie Svėdasų gyventojas, liaudies meistras Zenonas Valunta, vyrų žygiams atminti išdrožęs menišką lazdą…
Šiemet vietos bendruomenės surengta „Butėnų diena“ buvo skirta Valuntų giminei, o ypatingai šimto metų šiemet sulaukusiai Bronei Valuntienei. Prisimintas buvo ir garsiausias šios giminės atstovas, liaudies meistras Z. Valunta, o jo dukros atvežė į tėviškės sodybą kelias, jau relikvijomis tapusias tėvelio drožtas lazdas.
Viena iš lazdų įamžino „Žalgirio“ komandos krepšininkus, trenerius ir net jų priešininkus. Lazda metrinė, drožta, kiek girdėjau, iš gerai pavėsyje išdžiovinto alksnio, nutepta gelsvu laku. Dviragė rankena papuošta riestaragio avino galva, žemiau aplink sukdamiesi susideda žodžiai „Žalgiris“ Kaunas, po to jau trenerių ir krepšininkų galvos. Vieną iš barzdos pažinau -Raimondas Čivilis ir, žinoma, „Žalgirio“ treneris Vladas Garastas, taip pat pavaizduotas akinukus užsidėjęs jo asistentas – gal Giedraitis. Ryškus ilgakojis, kibiai besiginantis, 15 numeriu pažymėtas, plastiškame judesyje su priešininkais grumiasi „gudrusis lapinas“ – Sergejus Jovaiša. Vienuoliktasis – Arvydas Sabonis, kaip ir dera deda į krepšį, gynyboje pluša „ketvirtasis“ – Algirdas Brazys, didele galva bei nosimi išsiskiriantį milžiną iš didžiosios priešininkės kovojant dėl čempionų vardo – Maskvos CSKA – Vladimirą Tkačenką stabdo „devintasis“ – Gintaras Krapikas.
Dinamiška ir dramatiška lazda sukurta – išdrožta jau po to, kai „žalgiriečiai“ trečiąjį kartą tapo Sovietų sąjungos čempionais, žalgiriečiai įveikė visas sąjungos komandas, o svarbiausia ir neoficialiai vos ne tos šalies rinktine laikomus Maskvos „karius“.
