Per aštuonis 2011 m. mėnesius iš Lietuvos iškeliavo daugiau negu pusantro milijardo litų. Tam, kad ateityje Lietuvos nepaliktų dar daugiau pinigų, Lietuva turi imtis veiksmų mažinti priklausomybę nuo importo ir skatinti eksportą, teigia „Nordea Bank Lietuva” ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Per aštuonis 2011 m. mėnesius iš Lietuvos iškeliavo daugiau negu pusantro milijardo litų. Tam, kad ateityje Lietuvos nepaliktų dar daugiau pinigų, Lietuva turi imtis veiksmų mažinti priklausomybę nuo importo ir skatinti eksportą, teigia „Nordea Bank Lietuva” ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak Ž. Maurico, didžioji dalis pinigų palieka Lietuvą atsiskaitant už tai, ko patys negalime pasigaminti, pavyzdžiui, gamtinius išteklius, už kuriuos Lietuva neturi ko pasiūlyti mainais. Prekyba su Rusija kiekvienam lietuviui vien 2010 m. kainavo daugiau negu 3 tūkst. Lt, pažymi jis.
Taip pat keli milijardai litų kasmet iš Lietuvos iškeliauja į Kiniją, o aukštųjų technologijų pramonės gaminiai, kurių Lietuva pati nepasigamina, importuojami iš Vokietijos, Italijos ar netgi Lenkijos, teigia ekonomistas.
Pasak jo, situacija trumpam buvo pasikeitusi 2009-2010 m., kai sumažėjusios energetinių resursų kainos ir pramonės gaminių importas trumpam pakeitė pinigų migracijos kryptį, bet tai buvo laikinas procesas.
Ž. Maurico teigimu, šiuo metu Graikijoje ir kitose euro zonos šalyse vykstantys įvykiai rodo, kad „gyvenk šia diena” strategija ilgainiui nepasiteisina. Jis primena, kad Lietuvos užsienio skola šiuo metu siekia 40 mlrd. litų, arba 12 tūkst. litų kiekvienam gyventojui. Dėl to kiekvienas lietuvis per metus vidutiniškai 15 dienų dirba vien tam, kad valstybė galėtų sumokėti palūkanas kreditoriams.
„Nesugebėdama pakreipti pinigų emigracijos srauto, Lietuva negalės užtikrinti tvaraus ekonomikos augimo ir neišvengiamai klos pamatus naujam diržų veržimosi laikmečiui”, – teigia ekonomistas.
Jo nuomone, tam, kad šioje srityje būtų pasiektos teigiamos permainos, Lietuva turi imtis iniciatyvos pati. Nors ir mažai tikėtina, kad Lietuvoje artimiausiu metu bus rasta daug naftos ar iškils naujų stambių gamyklų, pastangos sumažinti priklausomybę nuo importo ir skatinti eksportą ilgainiui turėtų duoti apčiuopiamų rezultatų.
Kad eksportas būtų skatinamas, Ž. Mauricas siūlo Lietuvai imti pavyzdį iš Vengrijos ar Slovakijos traukiant investicijas į aukštųjų technologijų pramonę ir eksportuojančias įmones.
„Turėdama gerai išvystytą interneto ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą, Lietuva gerokai mažiau eksportuoja kompiuterinių bei informacinių paslaugų negu šiaurinės Baltijos kaimynės” , – atkreipia dėmesį ekonomistas.
Taip pat, anot Ž. Maurico, Lietuva turėtų formuoti eksportui palankią mokesčių sistemą. Tam reikia sumažinti darbo jėgos ir kapitalo bei didinti vartojimo ir turto apmokestinimą.
Kaip puikų pavyzdį, kaip galima mažinti priklausomybę nuo energetinių išteklių importo, Ž. Mauricas pateikia Skandinavijos šalis.
„Didesnis vietinių atsinaujinančių energetinių išteklių naudojimas Lietuvai leistų vienu šūviu nušauti du zuikius: sukurtų naujas darbo vietas, taip sumažindamas gyventojų emigraciją, bei apribotų importuojamų dujų ir naftos kiekius, taip sumažindamas pinigų emigraciją į Rytus”, – mano ekonomistas.
