Kylant rizikų Lietuvos energetikos sistemos adekvatumui po 2030 metų, šaliai reikėtų galvoti apie papildomą mažiausiai 124 megavatų (MW) galios lankstų elektros gamybos bloką, rodo mokslininkų analizė.
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ trečiadienį pradeda viešą energetikos sistemos adekvatumo vertinimo konsultaciją.
„Viešą konsultaciją pradėsime Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimo 2025 ir 2030 metais naudotų prielaidų ir gautų rezultatų pristatymu“, – teigia operatorė.
Vertinimą įmonės užsakymu parengė Kauno technologijos universitetas (KTU). Pasak mokslininkų, adekvatumo problemos identifikuojamos 2030 metais, darant prielaidą, kad būsimoji jūrinė jungtis su Švedija „Harmony Link“ veiktų 336 MW galia.
Studijoje teigiama, kad jei Lenkijos planai išvystyti vietinį tinklą ar įgyvendinti galios mechanizmus vėluoja ar nėra įgyvendinami, rizikų kelia senų Elektrėnų blokų (7-o ir 8-o) uždarymas. Problemos neišsprendžia ir planuojamos energijos kaupimo sistemos – baterijos ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės 5-asis blokas.
„Todėl šio vertinimo metu identifikuota ir adekvatumo problemą sprendžianti viena iš galimų priemonių iki 2030 metų gali būti įrengtas naujas, patikimas, lankstus ir greitai pasileidžiantis 124 MW galios tradicinės generacijos blokas“, – rašoma vertinime.
Pagal šį scenarijų, nesiimant veiksmų, vadinamoji tikėtina apkrovos praradimo tikimybė (angl. Lost of Load Expectation, LOLE) 2030 metais siektų 16,13 val. per metus.
Seimas pernai birželį priėmė įstatymo pataisas, numatančias elektros pajėgumų užtikrinimo mechanizmą. Įstatymo pakeitimai leidžia užtikrinti LOLE ne didesnę kaip 8 val. per metus. Iki tol teisės aktai nenustatė jos vertės.
Anksčiau skelbta, kad nesiimant veiksmų, tikėtina, jog apkrovos praradimo tikimybė pastebimai išaugtų po 2025 metų.
