Tik nedidelė pasaulio dalis laiko save ateistais. 13 proc. pasaulio gyventojų teigia esą ateistai, daugiausiai jų susikoncentravę Rytų Azijoje, kur 47 proc. Kinijos ir 31 proc. Japonijos gyventojų laiko save ateistais. Taip pat Vakarų Europoje – čia 14 proc. gyventojų apibūdina save ateistais. Tačiau didesnė dalis žmonių mano esą religingi, taip teigia 59 proc. įvairių šalių gyventojų. Kita dalis gyventojų apibūdina save „nereligingais”, tokių pasaulyje yra 23 proc.
Lietuvoje tik 1 proc. gyventojų laiko save ateistais, 69 proc. lietuvių laiko save religingais, 22 proc. – nereligingais.
Tik nedidelė pasaulio dalis laiko save ateistais. 13 proc. pasaulio gyventojų teigia esą ateistai, daugiausiai jų susikoncentravę Rytų Azijoje, kur 47 proc. Kinijos ir 31 proc. Japonijos gyventojų laiko save ateistais. Taip pat Vakarų Europoje – čia 14 proc. gyventojų apibūdina save ateistais. Tačiau didesnė dalis žmonių mano esą religingi, taip teigia 59 proc. įvairių šalių gyventojų. Kita dalis gyventojų apibūdina save „nereligingais”, tokių pasaulyje yra 23 proc.
Lietuvoje tik 1 proc. gyventojų laiko save ateistais, 69 proc. lietuvių laiko save religingais, 22 proc. – nereligingais.
Pasak Lietuvoje apklausą vykdžiusios „WIN/Gallup International” asociacijos narės UAB RAIT valdybos pirmininkės Ingos Nausėdienės, Lietuva patenka tarp šalių, kurių didesnė dalis gyventojų laiko save religingais ir beveik nėra ateistų.
„Nuo pasaulinio vidurkio nesiskiriame dalimi žmonių, priskiriančių save „nereligingiems”. Pasaulyje tokių yra 23 proc., o Lietuvoje 22 proc. Taigi esame daugiau religinga šalis, nors 2005 metais laikančių save religingais buvo beveik dauguma – 75 proc. Tačiau palyginti su tokiomis šalimis kaip Vietnamas, Šveicarija (sumažėjo save laikančių religingais 23 proc.), Prancūzija (sumažėjo save laikančių religingais 21 proc.) ar Pietų Afrika (sumažėjo save laikančių religingais 19 proc.), Lietuvoje save laikančių religingais žmonėmis skaičius sumažėjo nežymiai”, – sako I. Nausėdienė.
Tarp krikščionių yra daugiau save laikančių religingais, palyginti su musulmonais ir žydais. Tačiau daugiausiai save religingais apibūdinančių žmonių yra tarp induizmo tikėjimą išpažįstančių žmonių.
Religingumas yra didesnis tarp neturtingų žmonių – žmonės su mažiausiomis pajamomis yra 17 proc. religingesni nei žmonės, turintys didžiausias pajamas.
Religingumas yra mažesnis tarp aukštąjį išsimokslinimą turinčių gyventojų – aukštąjį išsimokslinimą turintys žmonės 16 proc. mažiau religingi nei turintys vidurinįjį išsimokslinimą.
