Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje iki balandžio 20-osios vidurnakčio pratęsta nepaprastoji padėtis.
Už tokį sprendimą ketvirtadienį balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo trys, susilaikė 43 parlamentarai.
Minėtu laikotarpiu bus sustiprinta valstybės sienų ir strateginių objektų apsauga, draudžiamos visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijos, taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą.
Seimo opozicijos atstovai šiuos draudimus vadino pertekliniais, nepamatuotais, pernelyg varžančiais konstitucines piliečių teises.
„Sudėtinga saugumo situacija mūsų regione reikalauja ir šių ypatingų, bet laikinų priemonių jai suvaldyti“, – pateikdama Seimo nutarimo projektą sakė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Mes ribojame ne piliečių teises, o propagandistų teises visų pirma skleisti melą Lietuvoje apie karą, kurį V. Putinas pradėjo Ukrainoje“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė, atmesdama abejones dėl galimų perteklinių ribojimų.
Pirmą kartą nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą paskelbta vasario pabaigoje. Ji baigs galioti kovo 10-osios vidurnaktį ir iškart pradės veikti naujasis Seimo nutarimas.
Ribojimai žiniasklaidai
Pasak Seimo, nepaprastoji padėtis Lietuvoje reikalinga, atsižvelgiant į atvirą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, dėl tokių veiksmų kilusią humanitarinę bei pabėgėlių krizę, Rusijos ir Baltarusijos vykdomą agresyvią politiką savo šalies gyventojų atžvilgiu.
„(…) tokia situacija kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams“, – teigiama Seimo nutarime.
Jame numatyta, kas nepaprastosios padėties metu draudžiamas Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų programų retransliavimas, platinimas internete Lietuvos teritorijoje.
Išimtys bus daromos tik tiems, kam Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteiks leidimą transliuoti, arba toms programos, kurios platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.
Taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, jei jos skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, kursto karą, ragina prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą ir tai yra susiję su Rusijos karine invazija į Ukrainą.
Tokiu atveju teismas, gavęs žurnalistų etikos inspektoriaus arba Lietuvos policijos prašymą, per 72 valandas išduos privalomą nurodymą elektroninės informacijos prieglobos, interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti konkrečią visuomenės informavimo priemonę, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokias platinimo paslaugas teikiantiems subjektams – sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą.
Iki teismo sprendimo priėmimo, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms tokius nurodymus galės duoti policija ar žurnalistų etikos inspektorius.
„Pagreitintas ir griežtesnis procesas bus taikomas tik su nepaprastosios padėties įvedimo aplinkybėmis siejamai karo propagandos, dezinformacijos ar neapykantos skleidėjų veiklos sustabdymui, su kita neskelbiama informacija bus kaip ir iki šiol kovojama Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Uždraustos Rusiją palaikančios akcijos
Taip pat nepaprastosios padėties metu uždrausta organizuoti ir rinktis į susirinkimus, „kurių tikslas – bet kokia forma ar apimtimi palaikyti Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis“.
Be to, negalima fotografuoti, filmuoti, kitaip fiksuoti, vietoje rinkti informaciją apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, įrenginius ir turtą, Lietuvos ir sąjungininkų karinės technikos judėjimą.
Seimo pirmininkė tvirtino, kad atsižvelgta į opozicijos nuogąstavimus dėl perdėtų ribojimų, todėl paliktas tik draudimas vietoje rinkti informaciją apie nacionaliniam saugumui svarbius objektus.
Esant nepaprastajai padėčiai Vyriausybei leidžiama naudoti valstybės rezervą karo pabėgėliams priimti, teikti paramą Ukrainai, sustiprinta nacionaliniam saugumui svarbių objektų, valstybės sienos apsauga, sugriežtintas užsieniečių vizų režimas, tai yra sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas.
Įžvelgė rimtus žmogaus teisių ribojimus
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas ekspremjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad per 30 metų pirmą kartą Lietuvoje taip smarkiai ribojamos žmogaus teisės ir laisvės.
„Gal jūs paaiškinkite, kas šiandien draudžia Lietuvos institucijoms sėkmingai kovoti su šnipinėjimu ir neteisėtos informacijos rinkimu neturint šnipinėjimo požymių, kas yra sėkmingai daroma nesant tokiam ribojimui, nenumatytam nepaprastosios padėties atveju?“ – teiravosi jis.
Kitos opozicinės Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė tvirtino, kad Seimo nutarimas leis „vienam policininkui be teismo sprendimo suvaržyti žiniasklaidos priemonės veiklą trims paroms“.
„Jūs net prie energetinių objektų uždraudėte žmonėms vietose domėtis tų objektų adresais. Informacijos rinkimo suvaržymai, na, neturintys precedento“, – tvirtino ji.
„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė nuogąstavo, kad baudžiamojon atsakomybėn bus patraukti ir tie, kas netyčia nufotografuos ar nufilmuos kokį nors strateginį objektą.
„(…) net jeigu jau taip netyčia kam nors atsitiktų, kad fotografavau paukštį danguje ir ten kokį nors gabalą terminalo nufotografavau, tai, manau, kad mūsų policija yra gana išmintinga, jog tokius dalykus atrinktų, taip sakant, pelus nuo grūdų“, – nuogąstavimus ramino premjerė I. Šimonytė.
Pagal įstatymą, sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.
