Lietuvoje 2023 metais dirbo 69,1 proc. 55–64 metų amžiaus gyventojų – tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Užimtumo tarnyba, remdamasi Eurostato duomenimis.
Pasak tarnybos, vyresnių gyventojų užimtumas Lietuvoje pernai buvo didesnis nei ES vidurkis ir panašus kaip Bulgarijoje, Vengrijoje ir Latvijoje. Daugiau vyresnių žmonių dirbo tik Švedijoje, Estijoje ir Nyderlanduose.
Pasak tarnybos, Lietuvoje dažniau dirba 55-64 metų amžiaus moterys, visoje ES – vyrai.
„Gali būti, kad dalis vyresnio amžiaus moterų negali sau leisti nedirbti – dažniau dirba dėl materialinių paskatų, pajamų trūkumo nei dėl saviraiškos, socialinių poreikių tenkinimo ar panašių dalykų“, – pirmadienį išplatintame pranešime sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Palyginti su kitų amžiaus grupių dirbančiaisiais, pastaruosius penkerius metus vyresnių žmonių užimtumas Lietuvoje buvo apie 4 proc. punktų mažesnis nei bendras šalies užimtumas.
Pasak tarnybos, pernai 4 tūkst. vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų buvo įdarbinti darbdaviui už juos gavus subsidiją (kompensavus dalį tokio darbuotojo atlyginimo). Pirmąjį šių metų pusmetį tokių asmenų buvo 3,6 tūkst.
Tarnybos teigimu, pernai 69 proc. tokių darbuotojų liko dirbti ir pasibaigus subsidijos mokėjimo laikotarpiui, t. y., po šešių mėnesių, šių metų sausį–birželį – 63 proc.
Pirmąjį pusmetį vyresni nei 50 metų asmenys dažniau rinkosi individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, apskaitininko, sandėlio operatoriaus, elektriko, virėjo, siuvėjo modulines mokymo programas, taip pat populiari motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka.
Tarnybos duomenimis, liepos 1 dieną darbo ieškojo 60,2 tūkst. vyresnių nei 50 metų gyventojų.
Registruotas nedarbas šioje amžiaus grupėje siekia 10,1 proc. (bendras Lietuvoje – 8,5 proc.).
Pirmąjį šių metų pusmetį Užimtumo tarnybai tarpininkaujant įsidarbino 28 tūkst. vyresnių asmenų, pernai – 50 tūkst. Kas antras asmuo įsidarbina vidutinės kvalifikacijos darbuose, 35 proc. – nekvalifikuotuose ir 13 proc. – aukštos kvalifikacijos.
Dažniausiai vyresnės moterys renkasi pardavėjų, virėjų, slaugytojo padėjėjų, virtuvės darbininkių, socialinio darbuotojo padėjėjų, nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkių, asmens priežiūros namuose darbuotojų darbo pozicijas.
Vyresnio amžiaus vyrai įsidarbina vairuotojais, plataus profilio statybininkais, nekvalifikuotais statybos darbininkais, apsaugos darbuotojais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais ir krovikais.
