„Anykštoje“ publikuojame Eldorado BUTRIMO specialiai iš Benderų, Moldovos „Anykštai“ parengtą reportažą.
1374 metais LDK kunigaikščio Gedimino anūkas, Podolės valdytojas Jurgis Karijotaitis buvo išrinktas Moldovos valdovu, tačiau trumpam, nes tais pačiais metais dėl šio titulo varžęsi moldavų didikai jį nunuodijo.
Po pusės amžiaus į Moldovos sostą sėdosi kita lietuvė – kunigaikščio Kęstučio dukra Rimgailė. Ji 1419 metais tapo Moldovos karaliaus Aleksandro Gerojo žmona.
Tačiau ši santuoka buvo sudaryta grynai dėl politinių sumetimų, nes Aleksandras Gerasis tai ieškojo Lietuvos didikų paramos, tai nuo jų nusisukdavo. Jaunoji pora vaikų nesusilaukė, o po dvejų metų santuoka, kuri Aleksandrui Gerajam jau buvo trečioji, buvo nutraukta.
Užtat sėkmės susilaukė Moldovos karalystės sostinėje Jašiuose 1646 metais sudaryta Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos ir Moldovijos kunigaikštytės Marijos Lupu santuoka, po kurios jaunieji apsigyveno Kėdainiuose.
„Moldovos karalystė su LDK kunigaikštyste nekariavo, nors Viduramžiais jas skyrė tik Dnepro upė“, – pasakoja vienu geriausių Moldovos istorijos žinovų laikomas profesorius Viktoras Butnaru.
Su profesoriumi susitikome Sorokų pilyje, kurią pastatė visų garsiausias Moldovos kunigaikštis Stefanas lll Didydis (1433-1504), išplėtęs šalies ribas nuo Karpatų kalnų iki Juodosios jūros. Tuo metu LDK ribos irgi buvo išsiplėtusios iki Juodosios jūros ir Dnepro upės, tad LDK netikėtai tapo Moldovos kaimyne.
Moldovai, kaip ir Lietuvai, istorija ne visada buvo palanki, ir Viduramžių klestėjimą bei valstybės plėtrą vėliau keitė įtakos mažėjimas ir grėsmė būti užkariautai stipresnių kaimynų. Lietuva, kenčianti kryžiuočių bei Maskvos puldinėjimus, ryžosi jungtis su Lenkija, o Moldovos didikai priėmė kitokį sprendimą.
Jie nesusijungė su jokia kita karalyste, bet pasirašydavo pavaldumo sutartis su galingesnėmis valstybėmis ir mokėdavo joms duoklę. Moldova dažniausiai duoklę mokėjo Osmanų imperijai arba Abiejų Tautų Respublikai, taip išsaugodama didelę kunigaikščių autonomiją.
Moldavų didikai, tiesa, su tokia padėtimi ne visada taikstydavosi, kartkartėmis nutraukdavo pavaldumo sutartis.
„Tačiau apie istorinius faktus, liudijančius didingą šalies praeitį bei ryšius su LDK ir kitomis Europos valstybėmis, tiek Moldovos mokyklų, tiek universitetų programose sovietmečiu buvo nutylima“, – liūdnai prisimena 59 metų V.Butnaru.
Visas straipsnis „Anykštoje“ (2022-06-21). Laikraščio ieškokite spaudos prekybos vietose. Reportažas nebus spausdinamas portale anyksta.lt
O, nors kartą gražus, išsamus ir profesionalus pasakojimas. Tokia mūsų valstybių ir jose gyvenusių tautų istorija. Kodėl mes telikome tik nykštukais? Kodėl buvome dalinami ir rusų, prūsų su austro-vengrais likome padalinti tegu atsako prasigėrusių ir parsidavusių, rėksnių ir korumpuotų šlėktų Seimas su visais seimeliais. Kodėl valdžiukei prisikišti savo gerkles ir mašnas buvo svarbiau, negu šitokią valstybę išsaugoti? Mūsų protėviai šitaip pražudė savo Motiną maitintoją – Tėvynę. O kaip šiandieną elgiasi mūsų seimai, rados, saemos ir kitokie „Velmožos”? Visiškas jų bukumas gimdo rietenas su kaimynais, bandymus organizuoti jų šalyse „maidanus”, šalinti prezidentus, kenkti jiems sankcijomis, juodinti propagandomis ir šitaip prašyte prašytis, kad dar kartą kas nors neapsikentęs trinktelėtų mums per makaules ir padalintų. Arba visai ištrinų. Kaip įkyriai zyziančią musę. Ne, tikrai ne veltui sakoma, kad jei Dievas nori nubausti, tai pirmiausia atima žmogui protą… O po to stebimės kodėl nyksta ir išnyksta ištisos tautos ir valstybės. Ir Lietuva šiandieną yra tokiame savęs susinaikinimo kelyje… Gi mes tylime, tyliai kenčiame ir liūdnas dūmas dūmojame!
Maidanai yra labai gerai, nes padeda apsivalyti nuo nevykusių politikų ir merų.
Tau gerai dieduk? 🙂
Tai kad jo niekas nei į prezidentus, nei į merus nerinks. 🙂
Užmynė Levukui ant žaizdos.
Tau ir ateme prota rusu propaganda.
Bukumas yra siūlyti draugauti su teroristais, sadistais ir žmogėdromis iš rytų, kurių ordos siaubia Ukrainą. Dar didesnis bukumas yra tą terorą pateisinti ir palaikyti, tų pačių sadistų žodžiais.
O su teroristais, sadistais ir žmogėdromis iš vakarų, kokiais buvo kryžiuočiai, kalavijuočiai, Napoleono ir Hitlerio ordos galima? Tikrai? O kodėl?
Kryžiuočių, Kalavijuočių, Napoleono ir Hitlerio ordų senai nebėra. Vokiečiai atsiprašė už savo žiaurumus ir sumokėjo visiems reparacijas ir kompensacijas. Šie nebekelia civlizuotam pasauliui grėsmės. Rytų orda, vienintelė likusi gyva orda, kuri didžiuojasi savo terorizmu, žiaurumu, sadizmu, ir pastoviai rėkia, kad galime tai pakartoti. Tai vėžys, kurį visas civiluotas pasaulis turės pašalinti.