Lietuvos žydų bendruomenėje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Antisemitizmas Lietuvoje: situacija ir sprendimai” prieita prie išvados, kad antisemitinės lietuvių pažiūros rodo bendrą kultūros nuosmukį ir visuomenės ligotumą. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad greičiau spręsti problemą padėtų kokybiškesnis švietimas, didesnis dėmesys kultūrai, tačiau sutelkto ministerijų darbo, aiškių veiklos gairių šia linkme trūksta.
Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorės Birutės Sabatauskaitės įsitikinimu, neigiamas visuomenės požiūris į žydus sumažėjo lyginant su 2005 m., tačiau vis dar išlieka tendencija nelaikyti žydų istorijos Lietuvoje „sava”. Su tuo, anot B. Sabatauskaitės, susijusi žmonių skirstymo į „savus” ir „svetimus” problema apskritai.
„Žydai Lietuvoje vertinami palankiau tuomet, kai nesigirdi prašymų užtikrinti tam tikras teises, pavyzdžiui, neigiamų vertinimų buvo kur kas daugiau svarstant įstatymo projektą dėl geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Tikėtina, kad panašiai būtų atnaujinus klausimą apie kompensacijas privatiems asmenims dėl jų nekilnojamojo turto”, – teigė B. Sabatauskaitė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvoje holokaustas dėl lietuvių dalyvavimo jame iki šiol laikomas „svetima” istorija. Situacijai keisti, LŽTC direktorės tvirtinimu, būtinas sisteminis valdžios požiūris ir sutelktas Teisingumo, Vidaus reikalų, ypač Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų darbas.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky priminė apie pernelyg netinkamą žydų vaizdavimą moksleivių istorijos vadovėliuose, įstrigusius istorinės atminties įprasminimo projektus savivaldybėse.
„Norėtume kokybiškesnių vadovėlių, profesionaliai parengtų moksleivių ugdymo programų, kuriose būtų atspindėta daugiatautė Lietuvos istorijos ir kultūros idėja. Itin svarbi valdininkų parama vietos bendruomenėms bandant išsaugoti, atkurti savo kultūrinį istorinį paveldą. Dėl to antisemitizmą turime matyti kaip bendrą reikalą tarp visų kitų Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms aktualių klausimų”, – apibendrino F. Kukliansky.
Diskusijos dalyviai sutarė toliau dirbti, kad būtų parengti konkretūs pasiūlymai, gairės Vyriausybei. Jie po kurio laiko turėtų būti įtraukti į atsakingų ministerijų veiklos planus. Tikimasi, tai padės greičiau spręsti ne tik žydų, bet ir kitų tautinių bendrijų Lietuvoje problemas.
Apskritojo stalo diskusija inicijuota po tai, kai paskelbus pasaulinį antisemitizmo indeksą paaiškėjo, kad Lietuva pagal antisemitizmo paplitimą (36 proc.) liko 40-toje vietoje iš 102 pasaulio valstybių, atsilikdama nuo kaimyninės Latvijos (28 proc.) ir Estijos (22 proc.). Lietuvos indeksas panašus į bendrą Rytų Europos vidurkį (34 proc.).
Apskaičiavus indeksą išaiškėjo tam tikros demografinės tendencijos. Pavyzdžiui, vyrams labiau nei moterims būdingas stereotipinis mąstymas apie žydus – iš apklaustų vyrų daugumai iš minėtų stereotipų pritarė 40 proc. vyrų, daugumai šių stereotipų pritarė tik 32 proc. moterų.
43 proc. respondentų teigė, kad su žydais bendrauja retai ir net 34 proc. teigė, kad niekada nėra sutikę ir bendravę su žydų tautybės asmeniu.
Kitaip nei pasaulyje, Lietuvoje jaunimas (18-34 m. amžiaus) panašiai linkęs į antisemitizmą kaip ir vidutinio amžiaus (34-49 m.) žmonės (31 ir 30 proc.).
Didžioji respondentų dalis apie žydus sužino iš televizijos (51 proc.) ir interneto (36 proc.).
Net 14 procentų apklaustųjų nėra nieko girdėję apie žydų holokaustą Antrojo pasaulinio karo metu.
Stebėtinai daug respondentų – ketvirtadalis – sutiko su tuo, kad holokaustas yra tikras istorinis įvykis, tačiau teigė, kad jo metu žuvusių žydų skaičius yra dirbtinai padidintas.
Iš apklausos duomenų galima daryti išvadą, kad žmonės nežino, kiek Lietuvoje gyvena žydų. Daugiausiai – 43 proc. apklaustųjų teigė maną, kad žydų dalis Lietuvos populiacijoje sudaro 2-10 proc. gyventojų, kai realiai Lietuvoje jų gyvena tik 0,17 proc.
– Tik trečdalis (34 proc.) apklaustųjų yra susirūpinę dėl išpuolių prieš žydus, jų simbolius ar institucijas.
Sociologo Tomo Reves teigimu, galima daryti prielaidą, kad neigiamus stereotipus žydų atžvilgiu skatina tas faktas, kad gyventojai turi mažai tiesioginių kontaktų su žydais, o pagrindinę informaciją apie juos sužino iš antrinių informacijos šaltinių – televizijos, interneto ir kitų žiniasklaidos priemonių.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, nepaisant kai kurių gana smarkiai įsišaknijusių stereotipų, nuostatos žydų atžvilgiu Lietuvoje nėra radikalios. Žydai dažnai vertinami palankiai, laikomi tokiais pat žmonėmis kaip ir kiti.
Galima daryti prielaidą, kad žmonės gaudami objektyvią informaciją iš nešališkų informacijos šaltinių, turėdami artimesnį kontaktą su žydais ilgainiui atsikratys neigiamų stereotipų jų atžvilgiu.
Diskusiją organizavo Lietuvos žydų bendruomenė, šiuo metu vykdydama tolerancijos kampaniją „Beigelių krautuvėlė”. Kampanija skirta mažinti antisemitizmo apraiškas Lietuvoje.
Apskritojo stalo diskusijoje taip pat dalyvavo Premjero visuomeninis patarėjas Vilius Kavaliauskas, Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos sąjungos reikalų skyriaus vedėja Evelina Petronė ir patarėja Lina Saulėnaitė, Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius Kęstutis Bučinskas, Prezidentės patarėja Gaja Bartusevičiūtė, Teisingumo ministro patarėjas Julius Pagojus, Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento Tautinių mažumų reikalų skyriaus vedėjas Kastytis Minkauskas ir vyriausioji specialistė Rasa Paluikienė.
Atmintinų dienų sąrašas papildytas Giminių, Vyno kultūros, Miškininkų dienomis
Baigdamas darbą tryliktasis Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą, į įstatymas įrašydamas keturias naujas progas ir pakeisdamas dviejų pavadinimą bei datą.
Pagal...