Lietingą, niūrų, o poetams kaip tik įkvepiantį lapkritį į Troškūnų Kazio Inčiūros mokyklos biblioteką rinkosi išraiškingam žodžiui neabejingi mokiniai. Vyko renginys, skirtas Panevėžio poetės Elenos Mezginaitės atminimui.
Spalis ir lapkritis Troškūnų
Kazio Inčiūros vidurinėje mokykloje žymi literatūrinių darbų mėnesius.
Prisimename literatūros ir teatro
talentais apdovanotą savo kraštietį Kazį Inčiūrą, jo gimimo bei mirties datas. Šalia kitų prasmingų minėjimo
darbų surengėme ir literatūrinę popietę.
Lietingą,
niūrų, o poetams kaip tik įkvepiantį lapkritį į mūsų mokyklos biblioteką
rinkosi išraiškingam žodžiui neabejingi mokiniai. Vyko renginys, skirtas Panevėžio
poetės Elenos Mezginaitės atminimui. E.Mezginaitę, skambaus, stipraus poetinio
žodžio menininkę, Lietuva pažino ir kaip gražių, lyriškų tekstų estrados kompozitoriui A.Jagelevičiui kūrėją.
Sovietiniais laikais nepamirštama ,,Lino daina“, kurią atliko aktorių duetas
– V.Bagdonas ir K.Kazlauskaitė – ir buvo
pradėtas renginys.
Šiemet
mūsų mokykloje pradėjusios dirbti mokytojos Editos Dirsienės dėka į popietę buvo
pakviesta poetė, Panevėžio ,,Literatūrinių žiemų“ organizatorė Elvyra
Pažemeckaitė. Viešnia į renginį kiek vėlavo dėl pakeliui iš Panevėžio į
Troškūnus sugedusio autobuso, tačiau vos įėjusi į biblioteką visus sužavėjo
savo teatrališkais mostais, ugninga, apeliuojančia kalba, energija,
nuotaikomis. Papasakojo apie E. Mezginaitės gyvenimą, judviejų draugystę,
dažnai paliesdama ir save; skaitė jos ir savo kūrybą. Poetės manymu, po
E.Mezginaitės mirties Panevėžys, kaip kultūros miestas, gerokai nuskurdo. Apie
iš išorės kuklią kūrėją E.Pažemeckaitė
papasakojo įvairių istorijų.
E.Mezginaitės eilėraščių paskaitė geriausia mokyklos skaitovė Aistė Pupkytė.
Literatūrinei
popietei pasibaigus ne mes išlydėjome E. Pažemeckaitę iš bibliotekos, o ji mus,
kiekvieną šiltai, stipriai apkabindama ir palinkėdama tapti kariu. Ne,
nebūtinai tuo, kuris maskuojančiais rūbais su šautuvu rankose kovoja, o tuo,
kuris kaip tik nesislepia, nesigėdija, kovoja už save.
