Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad šalies savivaldybės turėtų padėti žmonėms gerinti būsto įperkamumą.
„Kiek dabar susiduriame tame greitkelyje, jau savivaldoje yra daug sukoncentruota galių – tai yra statybų leidimų išdavimo procese, derinimo procese matome tikrai daug tobulintinų dalykų. Savivaldybės tikrai turėtų prisiimti atsakomybę už būsto įperkamumo gerinimo galimybę Lietuvoje“, – po susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite žurnalistams trečiadienį sakė M. Statulevičius.
Anot jo, būsto pasiūlos mažėjimą ir jo kainų augimą lemia nekilnojamo turto (NT) vystytojų problemos: biurokratinės kliūtys nuo 1,5–2 iki 3 metų pailgėję statybos leidimų išdavimo terminai, pertekliniai reikalavimai, pavyzdžiui, Vilniuje dėl želdynų ar galimybių studijų.
„Man atrodo, kad savivaldybė turėtų dirbti ranka rankon ir ieškoti sprendimo būsto įperkamumui ir proceso spartinimo būsto įperkamumui užtikrinti klausimais. Dabar matome, kad tikrai yra lėtinama“, – sakė M. Statulevičius.
A. Armonaitė trečiadienį susitiko su LNTPA bei Lietuvos bankų (LBA) asociacijų nariais aptarti būsto prieinamumo bei įperkamumo klausimų.
Ministrė pasigenda būsto strategijos
„Mes turime, viena vertus, bankinio sektoriaus sąlygas, kur valstybė gali kai kuriuos instrumentus pasiūlyti. Antras dalykas, mes kalbame apie biurokratines procedūras, kurios brangina procesą, kur valstybė jau privalo tvarkytis“, – žurnalistams po susitikimo sakė A. Armonaitė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvoje nėra būsto strategijos, kur turėtų būti sujungtos visos priemonės jo įperkamumui gerinti.
„Dabar institucijos yra atsakingos už viską, o kartu už nieką. Reikia vieningo požiūrio“, – teigė A. Armonaitė.
Jos teigimu, kad būsto įperkamumo problema bus aktuali dar dešimtmetį, ypač didžiuosiuose miestuose. Anot ministrės, Vilniuje susitaupyti pradiniam įnašui norint gauti būsto paskolą užtrunka maždaug 8,5 metų – tai vienas ilgiausių Europoje terminų.
Anot A. Armonaitės, taip pat būtina skaitmenizuoti reikalavimus NT vystytojams, jie neturi prieštarauti vienas kitam, o darbdaviai galėtų būti atleidžiami nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokos, kai darbuotojams kompensuoja būsto nuomos ar transporto išlaidas.
„Jeigu ateina didelė investicija į Molėtus ir ten atsiranda būsto klausimas (…) arba toje pačioje Akmenėje, kodėl mes apmokestiname darbdavių norą sudaryti sąlygas žmogui ten gyventi ir dirbti“, – teigė A. Armonaitė.
Rugpjūtį po susitikimo su Lietuvos banko (LB) vadovu Gediminu Šimkumi ministrė teigė, kad didinant būsto įperkamumą socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms galima svarstyti apie dalies pradinio įnašo kompensavimą.
