„Maisto bankas“ kviečia Helovyną švęsti kitaip – moliūgus aukoti skurstantiems

Helovynas – Lietuvoje populiarėjanti šventė, kasmet vis labiau nusidažanti oranžine moliūgų spalva. Tačiau daugėjant švenčiančių, auga ir išmetamo maisto kiekiai – iškart po Helovyno prie konteinerių galima pamatyti krūvas moliūgų. Tai ne tik netvarus maisto panaudojimas, bet ir tarša gamtai – pūdami moliūgai išskiria metano dujas. Lietuvoje didėjant maisto trūkumui, organizacija „Maisto bankas“ kviečia šiemet Helovyną švęsti sąmoningiau – aukoti moliūgus skurstantiems.

Apie išmetamų moliūgų žalą gamtai vis garsiau kalbama visame pasaulyje. Aplinkosauginė organizacija „HubHub“ teigia, kad apie 40 milijonų moliūgų Didžiojoje Britanijoje yra perkama tik dekoracijai, o daugiau nei pusė jų keliauja į šiukšliadėžę. Pasaulio ekonomikos forumas (angl. World Economic Forum) apskaičiavo, kad Jungtinės Valstijos kasmet išaugina apie 990 000 tonų moliūgų, kurių didžioji dalis po Helovyno taip pat išmetama.

Lietuvoje ši šventė dar nepasiekė tokio populiarumo masto, tačiau kalbos apie tvarumą netyla ir mūsų krašte. Paramos organizacijos „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius teigia, kad šiandien susiduriame su didele maisto trūkumo problema, todėl Helovyną kviečia švęsti sąmoningiau.

„Kiekvienais metais, spalio-lapkričio mėnesiais, mūsų organizacija suka galvą, ką padaryti, kad ir Helovynas nebūtų sugadintas, tačiau ir maistas nenueitų perniek. Džiaugiamės, kai po šventės dalis nepanaudotų moliūgų pasiekia stokojančius žmones – daržovių atneša tiek pavieniai žmonės, tiek verslo įmonės, tiek ir vaikų darželiai. Tačiau liūdna, kad „Maisto banko“ komandai ne kartą yra tekę matyti ir paliktas pūvančių moliūgų krūvas. Paskaičiavome, kad iš vieno didesnio moliūgo galima pagaminti beveik dešimt porcijų šiltos sriubos. Šiandienos aplinkybėmis, kai maisto trūkumas didėja, tai yra labai daug“, – sako organizacijos vadovas.

Negano to, pūdamas maistas tiesiogiai prisideda prie klimato atšilimo, nes generuoja metano dujas, kurios sukelia šiltnamio efektą. Šių dujų poveikis planetos vidutinės temperatūros augimui yra didesnis nei anglies dvideginio. Anot S. Gurevičiaus, yra įrodyta, jog maisto švaistymas generuoja 3 kartus daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei aviacija.

„Todėl kviečiame nešvaistyti maisto veltui. Jeigu jūsų namuose maisto atlieka, tinkamus vartoti vaisius ir daržoves mielai priimtume – visi norintys gali savo sodo ir daržo gėrybes atvežti į mūsų padalinius, kurių adresus galima rasti organizacijos svetainėje. Žinoma, jeigu norisi pasidžiaugti švente, jos atsisakyti nebūtina. Tačiau svarbus ir sąmoningumas: pavyzdžiui, šiemet pjaustyti vieną ar kelis moliūgus, o ne dešimtis jų. Taip pat svarbu ir neišmesti jau išpjaustytų moliūgo dalių, kurios galit tapti puikiu pagardu sriuboms ar sultiniams“, – sako S. Gurevičius.

Kviečia aukoti ir ūkininkus

Išauginti moliūgus reikia daug žemės resursų, kurie galėtų būti panaudoti racionaliau, atlieptų į žaliojo kurso strategiją. Lietuvoje moliūgai – kone populiariausia kultūra, kurios auginami plotai šalyje siekia net 1600 ha. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovė Zofija Cironkienė teigia, kad tokių plotų nedeklaruojama nei morkų, nei kopūstų ar kitų visus metus naudojamų daržovių augintojų. Tačiau didelė dalis užauginamų moliūgų gyventojų stalų taip ir nepasiekia.

„Helovyną Lietuvoje jau švenčiame, bet tokios paklausos moliūgams tikrai nėra, kad ją patenkinti reikėtų 1600 hektarų deklaruoto ploto. Moliūgai daugiausia auginami dėl susietųjų išmokų, dėl kitų priežasčių, bet ne dėl prekinės produkcijos. Prekybos įmonėms reikia optimalaus dydžio, nuplautų, skanių, gražios išvaizdos, nuskintų iki pirmųjų šalnų moliūgų. Juos paruošti prekybai reikia daug rankų darbo, kurio imtis dažnas ūkininkas nenori. Todėl ūkiai bando prasisukti – derliaus nenuima, kitais metais moliūgai ir vėl ten dygsta. Tokiu būdu didžioji dalis produkcijos lieka neparduota ir yra tiesiog iššvaistoma“, – sako Z. Cironkienė.

Parduoti moliūgus prekybininkams trukdo ir nedideli kiekiai – kai kurie ūkininkai pardavimui siūlo tik šimtą kilogramų ar toną. Anot Z. Cironkienės, tai per mažas kiekis, kad būtų patrauklus kuriam nors stambesniam prekybininkui.

Tačiau „Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius teigia, kad net ir keliasdešimt kilogramų gali būti didžiulis išsigelbėjimas maisto stokojantiems žmonėms.

Tai supranta ir vis daugiau ūkininkų – šiais metais toną moliūgų organizacijai paaukojo ūkininkė Džuljeta iš Žemaičių Kalvarijos.

„Šiemet moliūgus auginti pabandėme pirmą kartą. Dalį pardavėme, tačiau visos produkcijos realizuoti nepavyko. Todėl likutį nusprendėme paaukoti „Maisto bankui“. Kam išmesti, kai galime dalintis maistu su tais, kuriems jo labiausiai reikia“, – sako ūkininkė.

„Maisto banko“ atstovai teigia, kad šiandien organizacijos savanoriai gali ne tik padėti surūšiuoti ar patys išsivežti derlių. Jie gali jį net nurinkti. Moliūgus auginantiems ūkininkams tereikia tik paskambinti 8-664-44618, o visais kitais formalumais pasirūpintų organizacijos savanoriai.

„Maisto bankas“ šiuo metu per dieną gali surinkti ir stokojantiems išdalinti kelias dešimtis tonų vartojimui tinkamo maisto. Pernai „Maisto bankas“ nuo išmetimo išgelbėjo 6045 tonas maisto, iš kurio 36 proc. yra vaisiai ir daržovės.