Maisto kainos auga, kas laukia rudenį?

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 25 proc., o vidutinis metinis maisto kainų pokytis 2022 m. birželį siekė 13,4 proc. Prognozuojama, kad maisto kainos ir toliau augs, tačiau lėčiau.

Tai reiškia, kad norėdami įsigyti įprastą maisto prekių „krepšelį“, gyventojai pastaruosius 12 mėnesių už tuos pačius produktus turėjo išleisti 13,4 proc. daugiau negu per 2020 m. liepos – 2021 m. birželio laikotarpį. Didžiausią įtaką maisto kainų augimui turėjo brangęs pienas ir jo gaminiai, daržovės bei mėsa.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus duomenimis, maisto kainos sparčiai augo visose ES valstybėse narėse, tarp jų kaimyninėse valstybėse: Latvijoje – 19,7 proc., Estijoje – 17,3 proc., Lenkijoje – 12,9 proc., o vidutiniškai ES – 10,4 proc. Spartesnį nei kitur kainų augimą Lietuvoje nulėmė tai, kad mūsų šalyje maisto kainos vis dar yra mažesnės negu vidutiniškai ES. 2020 m. maisto kainų lygis Lietuvoje sudarė 81,8 proc. ES vidurkio, skelbia Eurostat. Tad Lietuvoje stebimos artėjimo prie ES maisto kainų vidurkio tendencijos.

Brango ne tik Lietuvos maisto gamintojų produkcija, bet ir importuoti gaminiai. Gamintojų kainų augimas (29,6 proc.) nedaug skyrėsi nuo importuotų maisto produktų didmeninių kainų didėjimo (26,6 proc.)

Nors Lietuvoje vidutinės gyventojų pajamos augo itin sparčiai, maisto pardavimai (palyginamosiomis kainomis) per metus nuosaikiai sumažėjo. 2022 m. birželį, palyginti su 2021 m. birželio mėnesiu,  maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje sumažėjo 5 proc. Tai galėjo lemti dėl ypač didelio kainų padidėjimo mažėjantis ne būtiniausiųjų maisto prekių vartojimas, pasirenkamos pigesnės, prastesnės kokybės prekės.

Kaip keitėsi maisto produktų kainos

Maisto kainų augimui įtakos taip pat turėjo  ženkliai padidėjusios gamybos sąnaudos – brango žaliavos, trąšos, pašarai ir ypač energijos ištekliai, didėjo darbo užmokestis.

Pieno ir pieno gaminiai brango dėl išaugusių žalio pieno supirkimo kainų Lietuvoje ir užsienio rinkose, taip pat padidėjusios pieno ir pieno gaminių paklausos.

Daržovių kainų augimą lėmė sezoniškumas, mažesnis ir prastesnės kokybės derlius bei išaugusi paklausa palyginti su praėjusiais pandeminiais metais. Praėjusių metų viduryje dėl epideminės situacijos vis dar taikant viešojo maitinimo įstaigų, ugdymo įstaigų veiklos apribojimus, dalis su šiomis įstaigomis tiekimo sutartis sudariusių daržovių augintojų susidūrė su perprodukcijos problema – savo produkciją kartais parduodavo ypač žema kaina. Dėl šios priežasties metinis kainų augimas atrodo labai didelis.

Mėsos kainų augimą galimai lėmė išaugusios pašarų ir energijos išteklių kainos, taip pat, nelikus su pandemija susijusių ekonominių apribojimų, padidėjusi paklausa viešojo maitinimo įstaigose.

Šių metų II ketvirtį, palyginti su I ketvirčiu, Lietuvos mažmeninėje rinkoje bulvių kaina nepakito, tačiau išliko maždaug du kartus didesnė nei buvo prieš metus. Morkų kaina padidėjo 31,8 proc., burokėlių – 25,5 proc., kopūstų  – 18,8 proc., svogūnų – 2,1 proc. Agurkų ir pomidorų  mažmeninės kainos, palyginti su 2021 m. II ketvirčiu,  buvo didesnės atitinkamai 21,6 proc. ir 12,3 proc.

Lauko daržovių kainų pokytį lėmė sezoniškumo įtaka, nes baigiantis seno derliaus atsargoms ir mažėjant pasiūlai, kainos visada padidėja. Naujo derliaus kainos taip pat būna didesnės. Bulvių ir daugelio daržovių mažmeninės prekybos dalis kainų grandinėse išliko gana didelė. Kuo didesnės išlieka kainos, tuo didesnę dalį sudaro ir mažmeninės prekybos dalis.

Bulvių ir daržovių kainų padidėjimą lėmė šiemet anksčiau pasibaigęs dėl nepalankių gamtinių sąlygų 2021 m. gautas mažesnis ir prastesnės kokybės derlius. Kasmet mažėjantys deklaruoti bulvių ir daržovių plotai, didėjantis darbo užmokestis, dėl susiklosčiusios nepalankios geopolitinės situacijos labai pabrangę energijos ištekliai.

Išaugus žalio pieno supirkimo kainai, mažmeninė pieno kaina per ketvirtį padidėjo beveik 15 proc., taip pat didėjo pieno gaminių ir kiaušinių kainos. Analizuojamą ketvirtį, palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, vidutinė mažmeninė geriamojo pieno kaina Lietuvos rinkoje padidėjo 14,6 proc., vidutinė mažmeninė sviesto kaina didėjo 13 proc., vidutinė mažmeninė narvuose laikomų vištų kaina analizuojamu laikotarpiu padidėjo 24,8 proc.

Pieno gaminių paklausai nemažėjant, o Europoje dar ir dėl sezoniškumo mažėjant žalio pieno gamybai, artimiausiu laikotarpiu ES žalio pieno supirkimo kainos turėtų išlikti aukštos.

Tamsios duonos mažmeninė vidutinė kaina 2022 m. II ketvirtį, palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, padidėjo 12,6 proc., o batono augo 11,6 proc.

Išaugus energijos išteklių ir pašarų kainoms, Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse padidėjo kiaulienos, galvijienos bei vištienos gamintojų ir mažmeninės kainos. 2022 m. II ketvirtį, palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, Lietuvoje kiaulienos kumpis be kaulo brango 15,3 proc., o kiaulienos nugarinė be kaulo – 3 proc.

Galvijienos kumpis be kaulo per metus pabrango beveik 26 proc. o nugarinės be kaulo kaina išliko bemaž tokia pati.

Viščiukų broilerių kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, pašoko 32 proc.

Kainos priklausys nuo geopolitinių veiksnių

Šiuo metu rinkoje jau stebimi mažmeninių kainų augimo lėtėjimo požymiai. Remiantis išankstiniu infliacijos įverčiu, apskaičiuotu pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), liepą, palyginti su birželio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos galėjo didėti 0,7 proc. Tai lėtesnis augimas, palyginti, kai visus pirmojo šių metų pusmečio mėnesius kainų augimas siekė po 2 proc.

Vis daugiau vartotojų mano, kad Lietuvos ekonominė padėtis per artimiausius metus truputį prastės. Lėtėjant ekonominiam aktyvumui šalyje mažės ir vartotojų išlaidos bei paklausa, o tai darys „spaudimą“ kainoms.

ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyrius sudarė trumpojo laikotarpio metinio maisto kainų pokyčio ir vidutinio metinio maisto kainų pokyčio trumpojo laikotarpio prognozes.

Pagal optimistinį scenarijų, atslūgus geopolitinei įtampai, sulėtėjus žaliavų kainų augimui ir nenutikus kitiems neprognozuojamiems veiksniams, metinis maisto kainų pokytis rugsėjį turėtų siekti 24,2 proc., o pesimistiniu scenarijumi – 28,5 proc. Vidutinis metinis (12 pastarųjų mėn. palyginti su ankstesniais 12 mėn.) kainų pokytis optimistiniu scenarijumi turėtų būti – 19,2 proc., o vertinant pesimistiškai – 19,9 proc.

Pesimistinis scenarijus paremtas prielaidomis, kad išliekanti geopolitinė įtampa, Rusijai taikomos ekonominės sankcijos ir Rusijos sprendimai riboti dujų eksportą į ES lems tebesitęsiantį žaliavų kainų didėjimą.