Jolita Umbrasienė neabejoja projekto sėkme.
Ką reiškia uteniškiams žymios Vakarų Europos dailininkės Marianos Veriovkinos, kūrusios ir Utenos rajono Vyžuonėlių dvare, pavardė? Apie šią garsią dailininkę, kuriai Šveicarijoje ir Vokietijoje įkurti muziejai, tikrą rajono kultūros perlą, Utenos krašte žinoma mažai. Ar nepritrūks rajono valdžiai noro paremti ir palaikyti žmones, pasiryžusius propaguoti M. Veriovkinos kūrybinį palikimą, o Vyžuonėlių dvarą, kuriame dailininkė praleisdavo vasaras, paversti turistų traukos centru? Gal pagaliau ir pramonės miestas Utena, dar vadinamas fontanų ir išpuoselėtų parkų miestu, turės ką parodyti atvykėliams be fontanų ir parkų?
Iš gėdos linko ausys
Rugpjūčio pabaigoje vykusio Utenos rajono tarybos posėdžio metu Utenos regiono vietos veiklos grupės pirmininkei Jolitai Umbrasienei pristatant europinio lygio asmenybę M. Veriovkiną, kai kam iš gėdos turėjo linkti ausys. Rajono Tarybos narių buvo prašoma pritarimo prie 100 tūkstančių vertės projekto per dvejus metus prisidėti 25 tūkstančiais eurų. „Nepelnytai užmirštų žmonių ir vietų, svarbių bendruomenei pažinimas ir plėtra pritaikant inovacijas“ – taip vadinasi projektas, kurį įgyvendinti pasiryžo J. Umbrasienė kartu su komanda.
Tarybos nariui Robertui Miliauskui užkliuvo, kodėl norima įamžinti rusų, o ne lietuvių dailininkę. J. Umbrasienei pateikus kontrargumentą, kad užsienyje šiai dailininkei skirti muziejai, minėtam Tarybos nariui kilo įtarimas. „Gal ir skirtas koks vieno kambario muziejus, ką mes žinome?“, – replikavo R. Miliauskas. Tarybos narys Gediminas Griškevičius išvis suabejojo dailininkės tėvų dvarininkų, kurie valdė Vyžuonėlių dvarą, įnašu mūsų kultūrai, teigdamas, kad niekur nerado žinių apie jų paramą Utenos ligoninei. Tuo tarpu Albinas Grincevičius siūlė pastatyti M. Veriovkinai paminklą.
Kai kuriems Tarybos nariams, skeptiškai nusiteikusiems minėto projekto svarba, J. Umbrasienė atrėžė, primindama faktą, kad tais laikais Veriovkinų dvare kabojo Vytis. Stengdamasis užčiaupti Tarybos narių neišprusimą, rajono meras Alvydas Katinas diplomatiškai nutraukė diskusijas ir pasiūlė kitame rajono Tarybos posėdyje neseniai susibūrusios M. Veriovkinos draugijos atstovams plačiau pristatyti dailininkę, nes, mero teigimu, viskas buvo pradėta ne nuo to galo.
Bandys nužerti laiko dulkes
Ateinančiais metais bus minimos 80-osios M. Veriovkinos mirties metinės, todėl tai pati geriausia proga ją prisiminti, nes apie dailininkę nežino jau 3-4 kartos žmonių. Kas paskatino J. Umbrasienę, kuri su savo darbuotojais už projekto įgyvendinimą negaus nė euro, imtis šios veiklos? „Dideli žmonės darė didelius dalykus. Man asmeniškai labai svarbu prisidėti prie to, kad apie M. Veriovkiną ir Vyžuonėlių dvarą sužinotų kuo daugiau žmonių, nes pati turiu „mėlyno“ kraujo. Man net nereikia aiškinti, kodėl tai reikia daryti, tai darau sąmoningai, bet imtis projekto apie tokią asmenybę reikia turėti nemažai drąsos. O tai, kad už šį projektą mums nemokės jokio atlygio, rodo Žemės ūkio ministerijoje, kuri finansuos minėtą projektą, dirbančių žmonių mentalitetą“.- sakė ji. Keista, bet nei Lietuva, nei Peterburgas apie dailininkę beveik nieko nežino, o ryšių su Peterburgu J. Umbrasienei teko ieškoti… per estus. Norėta į projektą įtraukti ir vokiečius, bet pastarieji tuo metu atostogavo, todėl tai bus padaryta tęstinio projekto metu.
J. Umbrasienė pabrėžė, kad jos vadovaujamos veiklos grupės tikslas nėra nupirkti ar suremontuoti dvarą, o tik padėti tai padaryti. Projekto esmė – pateikti visuomenei Vyžuonėlių dvarą per inovacijas: „Mes nusprendėme sukurti trumpą virtualų realybės pažinimo filmą apie dvarą ir taip pasivyti prarastą laiką. Filmą pateiksime šiuolaikiškai, jį bus galima žiūrėti per virtualios realybės akinius. Kita inovacija – įsigyti informacinį terminalą, kuriame patalpinsime žemėlapį, kur dailininkė gyveno ir kūrė. Stalas yra nešiojamas, todėl galėsime jį panaudoti per konferencijas, įvairias muges, kitus renginius“.
Tai bus tik pirmasis laiptelis siekiant paskleisti žinią plačiajai visuomenei. Projekto partneriais taps Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupė ir Rusijos Leningrado srities Volosovo rajonas. Bus surengti du tarptautiniai menininkų plenerai „Mėlynoji vizija“ Rusijoje (2018 m.) ir Lietuvoje (2019 m.), išleistas leidinys apie M. Veriovkinos kūrybą ir kt.
Dailininkei specialiai pastatė ateljė
Rusų kilmės vokiečių avangardo tapytoja M. Veriovkina (1860 – 1938) dailininkės kelią pradėjo Vyžuonėlių dvare. Kilusi iš rusų aristokratų šeimos, XIX a. pabaigoje ji gyveno Vilniuje, o vasaras leisdavo jos tėvams priklausiusiame Vyžuonėlių dvare. Būdama aštuoniolikos Mariana dvare pradėjo tapyti. Jai specialiai buvo pastatyta ateljė, kad turėtų kur tapyti. Čia ji tapydavo, priiminėdavo svečius, garsius dailininkus, kurie į Vyžuonėles vyko per Utenos pašto stotį.
Nuo 1896 metų iki Pirmojo pasaulinio karo M. Veriovkina gyveno Miunchene, įsijungė į vokiečių modernaus meno judėjimą. Lietuvoje beveik visiškai nežinoma, Vakarų Europoje išgarsėjo kaip viena pirmųjų ekspresionizmo dailininkių, jos kūryba pristatoma Vokietijos mokyklose, Miunchene ji – tikras pasididžiavimas, čia yra įkurtas jos muziejus, leidžiami dailininkės asmeninei kūrybai ir gyvenimui skirti albumai bei knygos. Dailininkė yra sukūrusi įtaigių ekspresionistinių paveikslų lietuviška tematika.
XX a. pradžioje ji įsijungė į vokiečių dailės aplinką, kartu su bendraminčiais dailininkais Aleksejumi Javlenskiu, Vasilijumi Kandinskiu, Pauliu Klee, Augustu Macke, Franzu Marcu ir kitais įkūrė avangardinę „Mėlynojo raitelio” grupę. Jos paveikslai pasižymi ryškiomis spalvomis, neramia, dramatiška, mistiška nuotaika.
Dvare vyksta plenerai
Iki šių dienų išliko Vyžuonėlių dvaro parkas, medinis gyvenamasis namas, puoštas ornamentuotais drožiniais, ūkiniai statiniai (karietinė, arklidės, du kluonai, tvartas, kumetynas). Išliko ir M. Veriovkinos unikali ateljė – vienintelis Lietuvoje XIX a. dailininko ateljė pastatas. Čia XIX a. pabaigoje viešėjo dailininkės mokytojas rusų tapytojas Ilja Repinas, kartu su Mariana Veriovkina paveikslus tapė jos gyvenimo draugas Aleksejus Javlenskis. Čia įsiliepsnojo jų tarpusavio draugystė, ir čia Mariana apsisprendė susieti savo likimą su juo.
Šiandieninis Vyžuonėlių parkas – tai seno dvaro parko (jo plotas 13,7 ha) likučiai. Užregistruota 43 medžių ir krūmų rūšys. Parke ošia pušys, eglės, žaliuoja ąžuolai, klevai, baltosios tuopos, mažalapės ir didžialapės liepos, veimutinės pušys, paprastieji raudonieji klevai, europiniai maumedžiai ir kt. 1958 metais parkas paskelbtas gamtos paminklu.
Dvare rengia plenerus
Vyžuonėlių dvare šią vasarą buvo surengtas jau ketvirtas tarptautinis tapybos pleneras „Arbata pas Marianą Veriovkiną”. Pernai įsikūrė M. Veriovkinos draugija, kurios tikslas – išsaugoti Vyžuonėlių dvarą, jame puoselėti dvaro kultūrą bei prisiminimus apie čia gyvenusią ir kūrusią visame pasaulyje žinomą menininkę M. Veriovkiną.
Šį rugsėjį draugija organizavo rinktinių darbų, sukurtų keturiuose Vyžuonų pleneruose, parodą bei susitikimą su menininkais Trakų Vokės dvaro sodyboje. Parodoje eksponuojamos ir M. Veriovkinos darbų faksimilės. Draugija nori atkreipti visuomenės dėmesį į Utenos rajono kultūros perlą, kuris prašosi būti išsaugotas ir pritaikytas kultūrinei veiklai, kur vyktų parodos, koncertai, literatūriniai susitikimai.
