
Į Marselio Prusto klausimyną atsakė Marijus RINDZEVIČIUS. Jis Vilniuje dirba telekomunikacijų bendrovėje, o vasaromis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti Anykščiuose – Andrioniškio seniūnijoje, prie Šventosios, veikia Rindzevičių šeimos kaimo turizmo sodyba.
Šią savaitę 36-ąjį gimtadienį šventęs M. Rindzevičius – buvęs vienas geriausių Lietuvos slidininkų, kandidatas į olimpinę rinktinę. Vyras žavisi ir multisportu, pats yra dalyvavęs kelias paras trukusiose tarptautinėse varžybose Skandinavijoje. Anykščiuose jis organizuoja kasmetinį „Nykštietišką triatloną“ – pramogines multisporto lenktynes, kurių dalyviai orientuodamiesi vietovėje ir atlikdami užduotis trasą įveikia bėgte, dviračiais ir baidarėmis. Prieš keletą metų M. Rindzevičius paragavo ir sporto funkcionieriaus duonos – buvo Lietuvos slidinėjimo asociacijos prezidentu.
– Ką gyvenime labiausiai mylite?
– Gyvenimo įvairovę.
– Kada ir kur buvote pats laimingiausias?
– Negaliu įvardinti konkretaus momento. Tačiau laimingas beveik visada būnu gamtoje – ten laikas sustoja, rūpesčiai ir civilizacijos trūkumai pasimiršta ir gali džiaugtis, mano manymu, vieninteliu idealiu dalyku pasaulyje – gamta. Stebėti ją ir mokytis iš jos galima valandų valandas ir tai niekad nenusibosta.
– Kokį talentą norėtumėt turėti?
– Dainavimo. Tada aktyviau gročiau gitara.
– Jeigu turėtumėte galimybę savyje pakeisti vieną dalyką, kas tai būtų?
– Galbūt norėčiau būti ne toks maksimalistas arba kad būčiau gimęs maždaug 100 metų anksčiau.
– Didžiausias jūsų gyvenimo pasiekimas?
– Man didžiausias pasiekimas, kad atradau, kas man gyvenime patinka, kas mane traukia, ir ką norėčiau šiame gyvenime nuveikti. O toliau belieka įgyvendinti visiems žinomą sėkmės formulę: kai jau žinai tikslą, reikia sudėti iki jo laiptelius, o toliau belieka mėgautis kelione tais laipteliais tikslo link.
– Jeigu po mirties galėtumėt sugrįžti atgal į šį pasaulį, kokiu pavidalu norėtumėt grįžti?
– Grįžti atgal norėčiau tik žmogaus pavidalu – toks sugrįžimas būtų prasmingesnis, gal kažkaip pavyktų pasitarnaut visuomenei, kad ji taptų santūresnė.
– Vieta, kur labiausiai norėtumėt gyventi?
– Man visur gerai. Prisitaikau. Nenorėčiau tik ten, kur labai karšta arba ten, kur labai šalta. Man labai tinka ten, kur dabar gyvenu, tik gal buto norėtųsi erdvesnio.
– Brangiausias turtas.
– Man brangiausias turtas visada yra tas, kurį pats sukūriau. Nebūtinai fizinis
Visą „Prusto klausimyną” skaitykite šeštadienio laikraštyje „Anykšta“