Matematikos mokytojas, bėgantis maratonus

61-erių metų matematikos mokytojas iš Surdegio Valdas Skliaustys Tamperėje (Suomija) vykusiose Europos meistrų sporto žaidynėse savo amžiaus grupėje laimėjo 800 metrų ir pusės maratono (21 km) bėgimo varžybas.
Pastarojoje rungtyje jis pagerino ir 60–65 metų amžiaus grupės jam pačiam priklausiusį Lietuvos rekordą.

Dar ir „pasitaupė“

800 metrų V. Skliaustys nubėgo per 2 min. 31,4 sek., o pusę maratono – per 1 val. 23 min. 41 sekundę.
Profesionaliame sporte tik absoliutūs unikumai gali siekti aukštų rezultatų distancijų diapazone nuo 800 metrų iki 21 km. Paprastai 800 metrų bėga atletiški vyrai, o pusmaratonis – mažiukų rungtis.

V. Skliaustys „Anykštai“ sakė, kad jis ruošėsi pusmaratoniui, o 800 metrų rungtį prisidėjo kaip bonusą, mat už tą patį startinį mokestį buvo galima rinktis net penkias rungtis. „Pasižiūrėjau į varžybų grafiką, po 800 metrų bėgimo užteko laiko atsistatymui iki pusmaratonio“, – apie distancijų pasirinkimą kalbėjo surdegietis.
800 metrų Valdas bėgo pergalei, dalį distancijos laikėsi už vyresnėje amžiaus grupėje startavusio indo, bet paskui ir jį aplenkė. Šią distanciją Valdas yra bėgęs ir greičiau. Tamperėje jis rezultato 800 metrų bėgimo rungtyje nesivaikė, taupėsi pusmaratoniui.

Surdegietis yra 6 kartus Lietuvos rekordininkas – be minėto pusmaratonio jam priklauso ir maratono, 5 ir 10 km bėgimų plentu, valandos bėgimo bei 1000 metrų bėgimų stadione bei manieže 60–65 metų amžiaus grupės rekordai.

Jaunystėje išbandė daug sporto šakų

Pusmaratonyje 61-erių metų V. Skliaustys įvykdė III atskyrio normatyvus. III atskyriui V. Skliaustys bėga ir kitose plento distancijose bei 1000 metrų stadione ir manieže. Kilometro bėgimas mokykliniais laikais buvo populiari distancija ir daugelis pamena, kad iš trijų minučių „išlipdavo“ tik geriausieji aštuoniolikmečiai. Dabartinis V. Skliausčio rekordas šioje rungtyje yra 3 min. 5 sek., ir tik vienas kitas rajono vyresniųjų klasių mokinys šioje distancijoje įveiktų septintą dešimtį pradėjusį vyrą.
V. Skliaustys augo Molėtuose. Mokykliniais betais jis bėgiojo, slidinėjo, žaidė rankinį ir futbolą. Bėgime ir slidinėjime jis turėjo pirmuosius atskirius. Vėliau jis sportą užmetė, nustūmė į antrąjį planą. „Anykštos“ paklaustas, kada ir kodėl vėl pradėjo aktyviai sportuoti, V. Skliaustys atsakė mįslingai: „Prieš penkerius metus. Buvo priežastis. Norėjau nuo kažko pabėgti…“

Pradėjęs bėgti, jis nebegali sustoti. V. Skliaustys treniruojasi iš esmės profesionaliai – penkios treniruotės per savaitę, per jas jis iš viso nubėga apie 60 km. Varžybiniu periodu jis daro vadinamas atkarpas, bėga fartlekus, kai per treniruotę keičiamas bėgimo tempas. Treniruočių metodikos pradmenis V. Skliaustys atsinešė iš Molėtų, kai treniravosi pas Romą Kazlauską, o dabar mokosi iš „YouTube“. Valdas sako, kad „YouTube“ medžiagą filtruoja, ieško tikrų profesionalų kanalų.

Granata virš „fizruko“ galvos

V. Skliaustys įveikė šešis maratonus – iš viso 42 km ir 195 metrus. Bėgo du maratonus Lietuvoje bei Rygos, Varšuvos, Stokholmo ir Berlyno maratonus. Rezultatus jis vis gerina. Į tarptautines varžybas surdegietis keliauja už savo pinigus ir dar pats susimoka starto mokestį.

Senstančių žmonių profesionalus sportavimas turi liūdną aspektą – kad ir kiek tu besitreniruotum, rezultatai vis tiek ims blogėti. „Aš turiu psichologinį privalumą prieš tuos, kurie niekada nebuvo metę sportuoti. Jų rezultatai blogėja, o mano kol kas gerėja. Nežinau, kaip jausiuosi, kai pradėsiu bėgti vis lėčiau. Čia priklauso nuo keliamų tikslų. Dabar važiuoju į varžybas ir kaip lygus kovoju su 35–40 metų vyrais. Man gerai, gražu. Jeigu kelsi tikslą ką nors įveikti, tokį tikslą taip pat pasieksi, juk visada bus lėčiau bėgančių“, – svarstė V. Skliaustys.

Valdas, matyt, yra labai azartiškas ir užsispyręs. Jis pasakojo paauglystės istoriją, kaip visą vasarą mėtė akmenis tik tam, kad rudenį nustebintų klasiokus ir savo kūno kultūros mokytoją.

Sovietmečiu iki kažkurios klasės mokiniai per kūno kultūros pamokas mėtydavo kamuoliuką, o vėliau granatą. Valdo kamuoliukas skrisdavo toliau, nei kitų klasiokų, o kai perėjo prie granatos, ta krisdavo vos kiek toliau, nei 20 metrų riba. Tai buvo gėdingas rezultatas. „Molėtuose daug ežerų, jų pakrantėse daug akmenų. Visą vasarą svaidžiau akmenis. Rudenį, grįžus į mokyklą, kai ruošėmės mesti granatą, mokytojas atsistojo prie 30 metrų ribos, jis žinojo, kiek aš metu… Pasiėmęs granatą, klasiokams pasakiau „žiūrėkit, bus bajeris“ ir paleidau granatą virš mokytojo galvos. Mane paskui jis ilgai barė…“ – juokėsi V. Skliaustys.

Geriausi metai laimėti medalius

Valdo amžiaus grupėje yra apie 20 aktyviai sportuojančių Lietuvos bėgikų. Pasak surdegiečio, šie metai jam yra tinkamiausi siekti pergalių 60–65 metų amžiaus grupėje, nes ateinančius ketverius metus jam reikės varžytis su vis jaunesniais ir jaunesniais varžovais.

Beje, tarptautinėse varžybose veteranams taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir profesionaliems sportininkams: yra ir dopingo kontrolė, ir griežti reikalavimai avalynei. Tiesa, Tamperėje Valdas sakė pastebėjęs, kad teisėjai buvo atlaidūs – matė stadione rungtyniaujančius, plentinius kedus dėvinčius bėgikus.

Pasirodo bėgikų avalynė, kaip ir viskas šioje žemėje, evoliucionavo – skirtingoms distancijoms ir skirtingoms dangoms reikia skirtingos avalynės. V. Skliaustys sakė turįs bent penkias poras varžybinių batų. „Per „Adidas“ maratoną dovanų gavau šios firmos plentinius kedus, kainuojančius apie 260 eurų. Kai kurių firmų batai skirti 5 maratonams, kai kurios rašo, kad galima ir 10 nubėgti.

Bet čia priklauso ir nuo žmogaus svorio. Natūralu, kad sunkesnis sportininkas batus greičiau sutrina“, – kalbėjo bėgikas.

Gyvenime nėra pasigėręs

Valdą į varžybas užsienyje visuomet lydi jo žmona, taip pat matematikos mokytoja Rima. „Ji man ir virėja, ir psichologė, ir masažuotoja“, – šypsojosi V. Skliaustys. Pasak surdegiečio, žmona nebamba dėl jo nepigiai kainuojančio pomėgio, atvirkščiai – yra svarbiausia jo motyvatorė. „Ką gali kaime veikti vyrai? Arba sportuoti, arba leisti vakarus taip, kaip daugelis kitų vyrų. Vargu, ar Rima būtų patenkinta, jeigu aš būčiau tarp tų kitų“, – svarstė V. Skliaustys.

Jis sakė nesąs abstinentas, gali išgerti vyno taurę, stipraus gėrimo stiklelį, bet niekada negeria tiek, kad nebegalėtų vairuoti. „Ir studijų laikais niekada nesu išgėręs tiek, kad neatsiminčiau, kas vyko. Sublogavęs nuo alkoholio esu, bet „filmutė“ niekada gyvenime nėra trūkusi“, – kalbėjo V. Skliaustys.

Stengiasi išjudinti smegenis

Matematikos mokytojas V. Skliaustys dirba Panevėžio Raimondo Sargūno sporto gimnazijoje. Buvusio sporto internato bazėje įkurtoje gimnazijoje mokosi tik sportininkai. „Ar sunku sportininkus mokyti matematikos?“ – paklausiau mokytojo sportininko (arba sportininkų mokytojo). Valdas dėstė, kad stereotipas, jog sportininkas būtinai turi būti nemokša, nėra teisingas, tarp jo mokinių yra ir labai gabių matematikų, pasiruošusių rinktis inžinerinį išsilavinimą. „Ne matematikos mokymas yra svarbiausia. Svarbiausia priversti smegenis atlikti ne kasdienį darbą taip, kad suveiktų kitos, neįprastinės jungtys. Tarkim, krepšininkai per treniruotes kilnoja štangą ar šokinėja su šokdyne. Kam jiems ta šokdybė? Krepšinio aikštelėje juk šokdynės nepanaudosi… Dėl matematikos tokia pati logika – daugumos uždavinių sprendimo būdų gyvenime nepanaudosi. Bet smegenų lavinimas ir sportininkui yra reikalingas“, – kalbėjo surdegietis.

Turėjo ir ūkį

Surdegyje Skliausčiai apsigyveno 1985 metais. V. Skliaustys kalbėjo, kad jam buvo pasiūlyta rinktis: ar važiuoti į Surdegį, ar į Žaliąją. „Pagalvojau, kad kai vietovardis yra būdvardis, – negerai. Ir Žaliosios varianto net nesvarsčiau. O dar tuometinis Švietimo skyriaus vedėjas Vytautas Plukas motyvavo, sakydamas, kad Surdegis yra gera vieta, nes iš jo matosi Subačiaus bažnyčios bokštai“, – pasakojo V. Skliaustys.

Abu matematikai Skliausčiai dirbo Surdegio aštuonmetėje mokykloje, gyveno mokyklos bendrabutyje, o gimus vaikams įsitaisė ūkį. „Reikėjo kažkaip išgyventi. Laikėme karvę, prieauglį, dvi kiaules, pusė arklio, vištų. Išmokau dalgiu žolę pjauti“, – prisiminė mokytojas. Surdegyje užaugo Skliausčių sūnus Andrius ir dukra Agnė. Vaikai jau yra sukūrę savo šeimas ir Rimai su Valdu padovanojo keturis anūkus.

Po Surdegio mokyklos uždarymo matematikos mokytojai Sklausčiai įsidarbino Troškūnų gimnazijoje, Rima joje troškūniečius matematikos moko iki šiol.
Valdas kalba, kad kitiems pomėgiams, be bėgimo, dabar laiko sunkiai randa. „Žvejoju retai. Futbolo privengiu. Bet ir ne tik dėl laiko – kai ruošiesi varžyboms, turi pasaugoti kojas, kad trauma nesugriautų planų ar sloga neprikibtų“, – kalbėjo V. Skliaustys.