Nors vidutinis darbo užmokestis augo ne visuose regionuose, registruotų bedarbių pernai mažėjo visoje šalyje. Didžiausias nedarbo sumažėjimas užfiksuotas Klaipėdos apskrityje. Šilalės rajono savivaldybėje per metus bedarbių sumažėjo 44 proc., Klaipėdos mieste – 39 proc., o Palangoje – beveik 36 proc.
Nors vidutinis darbo užmokestis augo ne visuose regionuose, registruotų bedarbių pernai mažėjo visoje šalyje. Didžiausias nedarbo sumažėjimas užfiksuotas Klaipėdos apskrityje. Šilalės rajono savivaldybėje per metus bedarbių sumažėjo 44 proc., Klaipėdos mieste – 39 proc., o Palangoje – beveik 36 proc.
Blogiausioje padėtyje atsidūrė Zarasų, Anykščių ir Ignalinos rajonų savivaldybės. Jose registruotų bedarbių skaičius tirpo lėčiausiai, o nedirbančiųjų dalis išliko didžiausia.
Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank” Asmeninių finansų instituto antrus metus iš eilės atliktos lyginamosios savivaldybių analizės rezultatai.
Pasak „Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, teigiamus pokyčius pajūrio savivaldybėse galima sieti su sėkminga jūrų uosto veikla. Dar viena užimtumo augimo priežastis – individualios gyventojų pastangos ir pamažu didėjantis verslumas.
„Palyginti su 2010 m., pajūryje išduota gerokai daugiau verslo liudijimų. Tuo tarpu Rytų Lietuvos savivaldybėse nedarbo situacija sudėtingesnė dėl čia vyraujančios vyresnio amžiaus darbo jėgos. Įtakos turėjo ir atominės elektrinės uždarymas, sumažinęs ūkio subjektų ir jų personalo skaičių”, – aiškino O. Bložienė.
