Anykščių rajono savivaldybės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas įsitikinęs, kad atlyginimai turi didėti ne tik gydytojams ir slaugytojams, bet ir visam medicinos personalui. Anykščių ligoninė – viena iš kelių šalies ligoninių, kurios 2017 m. susiduria su finansiniais sunkumais.
Nuo liepos 1 dienos nuspręsta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšų 8 proc. padidinti algas gydytojams ir slaugytojams. Tam skirta apie 30 mln. eurų. Vadinasi, gydytojo (etato) alga vidutiniškai turėtų didėti 100, o slaugytojo – apie 50 eurų.
Tuo tarpu Anykščių rajono savivaldybės ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas teigia, kad atlyginimai jo vadovaujamoje įstaigoje gydytojams ir slaugytojams galėtų didėti apie 6 proc., tačiau, pasak jo, už borto neturėtų likti ir kiti sveikatos priežiūros specialistai.
Atlyginimus siekiama didinti
visam ligoninės personalui
Kilus ažiotažui dėl to, kad kai kurių Lietuvos ligoninių (tarp jų ir Anykščių) medikų ir slaugytojų atlyginimai nedidėja ne dėl to, jog trūksta lėšų, o dėl to, kad tam nepritaria ligoninių vadovai, „Anykšta“ kreipėsi į Anykščių ligoninės vyriausiąjį gydytoją D. Vaiginą, prašydama paaiškinti, kas vyksta mūsų miesto ligoninėje.
„Ligoninės administracija jau daugelį metų elgėsi, elgiasi ir, patikinu, elgsis socialiai ir fiskaliai atsakingai. Žinoma, kad darbo užmokestis darbuotojams – prioritetas, bet jis negali būti svarbesnis už įstaigos fiskalinio tvarumo palaikymą. Keletą pastarųjų, t.y. nuo 2012 m., darbo užmokestis buvo didinamas iš vidinių išteklių visiems ligoninės darbuotojams vienodu dydžiu, (kad nesusilygintų už kvalifikuotą ir mažiau ar nekvalifikuotą darbą mokamas). Noriu dar kartą pabrėžti – visiems ir vienodu dydžiu.
Kai tik LR Vyriausybė priimdavo nutarimą, (o nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. tokių buvo net 6) didinti minimalią mėnesinę algą (MMA), ji niekada neskyrė sveikatos sektoriui tam papildomų lėšų. Darbo užmokestis buvo didinamas per kintamąją jo dalį, išskyrus MMA gavusiuosius.
Darbo užmokestis taip pat buvo didinamas LR sveikatos apsaugos (SAM) rekomendavus jį didinti bei skyrus tam lėšų ir, kai jos įstaigą pasiekdavo, o ligoninės finansų srautai buvo subalansuoti“, – kalbėjo D. Vaiginas.
„Beje, suderinus ligoninėje nustatytą tvarką, buvo priimtas sprendimas darbo užmokestį didinti tokiu pat keliu, kaip ir anksčiau. T.y. nuo šių metų liepos 1 d. (vidutiniškai 6 proc. ne tik gydytojams ir slaugytojams, kaip rekomenduoja, o dabar galima suprasti, jau ir reikalauja SAM, žinoma, ir Lietuvos gydytojų sąjunga), bet ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams. Apie tai buvo informuota ir SAM“, – apie tai, kaip išsprendė SAM rekomenduotą tvarką, pasakojo Anykščių ligininės vyriausiasis gydytojas D. Vaiginas.
Kai buvo iš ko, atlyginimai
didėjo
Prakalbus apie atlyginimų didėjimą, vyriausiasis ligoninės vadovas prakalbo ir apie finansinę ligoninės situaciją. „Tiesa, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainos padidėjo tik 4,1 proc., vadinasi, tiek pat – ir įstaigos galimybės užsidirbti.
Geriausiu atveju ligoninėje darbo užmokestis gydytojams vidutiniškai galėtų padidėti 70, slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams – 35 eurais.
Beje, ligoninės 2017 metų 7 mėnesių (sausis – liepa) vidutinis darbo užmokestis (VDU), palyginus su 2016 metais, gydytojams padidėjo 56 eurais, slaugytojams – 27 eurais. Gaila, kad SAM į tai nekreipia dėmesio, o ima priekaištauti ir koneveikti“, – kalbėjo įstaigos vadovas.
Sudarytos nekonkurencingos
sąlygos
Deja, iki 2017 m. sausio 1 d. buvęs ligoninės fiskalinis tvarumas (ligoninė ir dabar neturi jokių ilgalaikių įsiskolinimų ar pradelstų mokėjimų darbuotojams ir/ar kreditoriams, daugiau nei 16 metų metus baigia su teigiamu finansiniu rezultatu, VDU slaugytojų – vienas didžiausių, o gydytojų – apie vidurkį tarp rajonų, regiono ligoninių – vyr. gydytojo pastaba) ėmė aižėti, ir šių metų I-ąjį pusmetį, o dar blogiau – liepos mėnesį, ligoninė baigė su nemenku neigiamu finansiniu rezultatu. Ir ji ne vienintelė šalyje. Tokių su neigiamu finansiniu rezultatu šių metų I -ąjį pusmetį baigusių – du trečdaliai tarp 35 rajono ir 11 regiono (bendras jų neigiamas rezultatas – per 1,8 mln.eurų), taip pat – bemaž pusė iš 21 respublikos ligoninių ir 1 iš 4 universitetinių“, – finansinę situaciją aptarė gydytojas D. Vaiginas.
Pasak jo, kai kurių universitetinių ligoninių teigiamas finansinis rezultatas perkopia ir 3, ir 4 mln. eurų, tai joms ir negali būti kliūčių didinti darbo užmokestį: „Todėl keista ir apmaudu, kad šių metų pavasario – vasaros sandūroje SAM ir per LR Seimą buvo siekiama dar didinti finansavimą universitetų ligoninėms įteisinant 1,1 indeksavimo koeficientą išskirtinai jų suteiktoms paslaugoms, kai nuo šių metų sausio 1 d. aktyviojo gydymo (stacionaro) paslaugoms indeksavimo koeficientas nuo 1,25 sumažintas iki 1,1. Ir toks sprendimas visų pirma labiausiai daro įtaką rajonų ir regiono ligoninių pajamoms bei finansiniams rezultatams, taip pat ir galimybėms didinti darbo užmokestį. Šioms ligoninėms jau daugelį metų taikomos dar ir finansinės sankcijos už hospitalizacijų rodiklio viršijimą, nors savivaldybės gyventojas gydomas visai kitoje ligoninėje. Įkainių padidinimas vienodu procentu, o ne koreliuojant su paslaugų sąnaudomis, vėlgi didžiausią finansinę naudą atneš didžiosioms, brangiai apmokamas paslaugas teikiančioms ligoninėms, tuo pačiu – ir galimybę ten dirbantiesiems solidžiai didinti darbo užmokestį. Tuo tarpu periferijos ligoninės to padaryti ir pasiūlyti gydytojams, slaugytojams konkurencingą atlyginimą negalės“.
Papildomos lėšos ligoninių
tiesiogiai nepasiekia
Paklaustas, kaip bandys spręsti šią problemą, kada SAM jau ne tik siūlo, bet ir reikalauja, kad atlyginimai medikams ir slaugytojams būtų padidinti 8 proc., Anykščių ligoninės vadovas sakė: „Man ir kyla klausimai, ar SAM elgiasi tikrai socialiai ir fiskaliai atsakingai, kai ne tik rekomenduoja, o jau ir reikalauja besąlygiškai, didinti darbo užmokestį tik gydytojams ir slaugytojams? Ar kiti darbuotojai to neverti? Ar SAM nežino, kad tos papildomos lėšos įstaigų tiesiogiai nepasiekia, o jas įstaigos turi užsidirbti, ir kad sąnaudos/išlaidos, (o išlaidos darbo užmokesčiui ir SODRAI sudaro beveik 80 proc. ar net daugiau lėšų) turi atitikti pajamas? Kitaip įstaiga pasmerkta žlugti.
Ar SAM nepastebi, kad žmonės ne tik emigruoja, bet ir migruoja iš regionų, periferijos į didžiuosius miestus, o dėl to ligoninėms regionuose tampa sunku išsilaikyti dėl daugialypių problemų? Ar toks „rankų išsukinėjimas“ finansiškai nepajėgiesiems besąlygiškai didinti darbo užmokestį yra tolygios Lietuvos regionų plėtros, taip pat ir sveikatos apsaugos sektoriaus, komponentas, ar tik akcija Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšomis?“
Stabiliai dirbusios
ligoninės – vos išgyvena
Beje, D. Vaiginas teigia pasidomėjęs ir kitomis ligoninėmis, kurios nuo liepos 1 d. pakėlė atlyginimus. „Pasiekia informacija, kad ligoninės, ypač tos, kurių I-ojo pusmečio finansinis rezultatas jau buvo neigiamas, o jos besąlygiškai vykdė SAM rekomendaciją, padidino darbo užmokestį, po liepos mėnesio finansiniai rezultatai jų tapo dar daugiau neigiami. Yra ir tokių ligoninių, kurios, susidūrusios su apyvartinių lėšų stoka, kreipėsi į bankus dėl paskolos gavimo. Deja, jos paskolų negauna būdamos tokios finansinės būklės. Įdomu, ką SAM dar galėtų pasiūlyti tokiais atvejais?“, – retoriškai klausė gydytojas D. Vaiginas.
Pinigus ligoninė turi
užsidirbti pati
Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje jau daug metų dirbantis gydytojas anesteziologas-reanimatologas Vilius Januška „Anykštai“ sakė, kad atlyginimai minėtu laikotarpiu šiek tiek padidėjo, tačiau, jo manymo, viską reikia užsidirbti. „Ligoninės gydytojų atlygimą sudaro darbo valandos stacionare bei naktiniai budėjimai. Gal skambės ir ne visai gražiai, bet kuo daugiau ligonių mes turim, tuo daugiau pinigų uždirba ligoninė, t.y. už didesnį atliktų paslaugų kiekį, ligoninę pasiekia didesnės sumos iš Ligonių kasų“, – kalbėjo gydytojas.
Paklaustas, ar yra patenkintas savo gaunamu atlyginimu, medikas teigė: „Man atrodo, kad kiekvienas bet kurios srities darbuotojas nori uždirbti kuo daugiau – ne išimtis ir medikai. Mes, jau vyresnės kartos atstovai, prisitaikom prie esamų sąlygų ir dirbam, o jaunimas, iš kurio išaugtų tikrai geri gydytojai, išgirdę apie atlyginimus, arba stengiasi ieškoti darbo didmiesčių ligoninėse, arba emigruoja į užsienį“.
Savo kieme reikia
tvarkytis patiems
Rasti atsakymą į Anykščių ligoninės vyriausiojo gydytojo D. Vaigino klausimą: ar SAM elgiasi tikrai socialiai ir fiskaliai atsakingai, kai ne tik rekomenduoja, (o jau ir reikalauja besąlygiškai) didinti darbo užmokestį tik gydytojams ir slaugytojams, ar kiti darbuotojai to neverti?“, „Anykšta“ komentaro kreipėsi į SAM ministro Aurelijaus Verygos patarėją Liną Bušinskaitę-Šriubėnę.
„Problema dėl per mažų medicinos darbuotojų algų Lietuvoje yra įsisenėjusi ir visiems žinoma, tačiau ilgiau negalima jos ignoruoti ir būtina atlyginimus palaipsniui kelti. Todėl neseniai buvo priimtas sprendimas, kad reikia kelti atlyginimus gydytojams ir slaugytojams, tačiau tai nereiškia, kad to nenusipelno ir kiti medicinos darbuotojai, taip pat dirbantys itin atsakingą darbą ir nusipelnantys didesnio atlygio, geresnių darbo sąlygų. Tad kalbėti reikėtų ne tik apie atlyginimus, bet ir apie darbo sąlygas, tinkamą jų reglamentavimą, darbo krūvius ir pan., ypač, kaip kalbame apie darbuotojus, kurie dirba itin sudėtingomis ar kenksmingomis sąlygomis. Ir vis tai jau yra palaipsniui daroma.
Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos įsakymu buvo rekomenduojama pakelti atlyginimus gydytojams ir slaugytojams 8 proc. ir absoliuti dauguma gydymo įstaigų į tai atsižvelgė. Dalis iš jų pakėlė algas tik gydytojams ir slaugytojams, kiti algas tolygiai kėlė visiems medicinos darbuotojams. Ir tai yra sveikintina, nes ateityje atlyginimai turi didėti visiems medicinos darbuotojams. Ir šiuo atveju pačios gydymo įstaigos turėtų nuspręsti, kaip yra efektyviausia tai daryti. Svarbiausia, kad algos apskritai kiltų ir tam skirti pinigai iš tiesų pasiektų darbuotojus“ – sakė patarėja.
Kalbėdama apie dėl gydytojų ir slaugytojų atlyginimų pakėlimo nukentėjusią gydymo įstaigų finansinę padėtį, patarėjo komentavo: „Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienos gydymo įstaigos administracijos darbas ir pareiga yra gebėti efektyviai tvarkytis ir racionaliai panaudoti gautas lėšas. Gydymo įstaigos iš tiesų pinigus gauna už suteiktas paslaugas, todėl gavus apmokėjimą įstaigų vadovai patys turi užtikrinti, kad gauti pinigai būtų tinkamai paskirstyti, o darbuotojai gautų jiems priklausantį atlygį“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
Dabar didinti atlyginimus – rizikinga
Tuo tarpu Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, paprašytas įvertinti Anykščių ligoninėje susidariusią situaciją, teigė: „VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės vyriausiasis gydytojas D. Vaiginas yra įstaigos asignavimų valdytojas ir atsako už jos finansinę būklę. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl darbo užmokesčio didinimo yra rekomendacinio pobūdžio ir tik vyr. gydytojas gali priimti sprendimą, kaip jį vykdyti.
Suprantu, kad ligoninės gydytojams, slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams darbo užmokesčio didinimo klausimas yra svarbus, tačiau reikia pripažinti, kad esant neigiamam 2017 m. ligoninės finansiniam rezultatui, dabar tai daryti rizikinga. Kai bent vieno mėnesio įstaigos finansinis rezultatas bus teigiamas, vykdant priimtus sprendimus darbo užmokestį bus galima didinti“.
