Medinė pilis siurbia pinigus („Anykšta“, Nr. 41, 2017-05-27)

Anykščių rajono savivaldybės administracija užsakė antrąjį Šeimyniškėlių medinės pilies techninį projektą, kuris rajono biudžetui kainuos per 27 tūkst. eurų. Tiesa, jis įvardinamas projekto korekcija, tačiau vėl numatomos lėšos archeologiniams bei hidrogeologiniams piliakalnio tyrimams.
Šiomis dienomis po piliakalnį, ant kurio, kai kurių istorikų nuomone, stovėjusi Lietuvos karaliaus Mindaugo pilis Voruta, važinėja traktoriai. Buvęs pilies statybų darbų rangovas UAB „Povilo Gurklio firma“ traukia jau įrengtus pilies pamatus ir lygina duobes.
Tačiau piliakalnis ramybės greitai vėl neturės. Savivaldybė skelbs naują pilies statybų konkursą, bus nauji statybininkai ir kiti traktoriai.
Žinomi istorikai profesoriai Alfredas Bumblauskas bei Aleksiejus Luchtanas skeptiškai vertina ant Šeimyniškėlių piliakalnio statomą pilį, o kraštietis istorijos mokslų daktaras Norbertas Černiauskas mano, kad šiam komerciniam objektui reikėjo paieškoti paprastos kalvos.

 Už nieką jau sumokėjome 

tūkstančius

Medinės pilies projekto korekciją atlieka ta pati firma – UAB „Urbanistika“, kuri 2006 metais parengė pirmąjį pilies projektą. Be abejo, pirmasis projektas taip pat nebuvo UAB „Urbanistika“ labdara, už jį iš rajono biudžeto sumokėta dešimtys tūkstančių litų.
Be 27 tūkst. eurų vertės pilies techninio projekto korekcijos šį pavasarį savivaldybė už beveik 5 tūkst. eurų iš UAB „Eurointegracijos projektai“ pirko medinės pilies investicinį projektą ir rinkodaros planą. Beveik 15 tūkst. eurų kainavo laikinojo kelio nutiesimas ant Šeimyniškėlių piliakalnio. 2 tūkst.420 eurų rajonui kainavo UAB „Povilo Gurklio firma“ įrengtų pamatų ekspertizė, kurie, kaip paaiškėjo, įrengti netinkamai. Rajono gyventojai sumokėjo ir už Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio su svita vizitą į Kijevą, kur anykštėnai sėmėsi patirties, kaip statyti medines pilis. Taigi, net nepradėta statyti medinė pilis sėkmingai siurbia rajono biudžeto pinigus.

Meras žino, kad keitėsi
įstatymai, bet nesako, kokie

Regis, keistoka situacija, jog P. Gurklys, beje, 2015-iaisis kaip liberalų sąrašo lyderis kandidatavęs į Kupiškio rajono tarybą, pilį statyti pradėjo (tiksliau ketino pradėti) pagal vieną projektą, o su juo nutraukus sutartį savivaldybei prireikė naujo projekto.
Meras K. Tubis „Anykštai“ sakė, jog neva pernai lapkričio mėnesį keitėsi statybų reikalavimai ir ankstesnis projektas naujų reikalavimų nebeatitinka.
„Projektuotojai, kurie turi autorinę teisę į projektą, daro savo darbus. Sąlygos administracijos išsiųstos, sklypas formuojamas todėl, kad pernai lapkričio mėnesį pasikeitė ir projektavimo sąlygos, ir sklypų formavimo sąlygos. Kiek žinau, visos institucijos dėl to atskiro sklypo kitai paskirčiai – pilies statybai – yra suderinę, kiek suprantu. Kada bus tas atskiras sklypas pilies statybai suformuotas, negaliu pasakyti, bet nebelieka tos konservacinės paskirties. O anksčiau buvo duotas statybų leidimas bendrąja tvarka pagal tuo metu galiojančius teisės aktus”, – „Anykštai“ aiškino meras. Žurnalisto paklaustas, kodėl prireikė naujų archeologinių ir hidrogeologinių tyrimų, sakė detalių nežinąs. „Visi šitie dalykai daromi pagal dabartinius teisės aktus. Leidimas buvo išduotas 2006 metais. Natūralu, kad tuo metu teisėkūra arba aplinkosauga ir kiti reikalavimai buvo visai kitokie, ir tai yra natūralu“, – kalbėjo meras K. Tubis.
Jis sakė, kad greičiau nei per mėnesį UAB „Urbanistika“ pakoreguos projektą ir tuomet bus skelbiamas naujas pilies statybų rangos konkursas.

Eglę įkišo vedėjas, kuris nebedirba

UAB „Povilo Gurklio firma“ ruošėsi pilį statyti iš pušies, o pagal koreguotą projektą pilis bus statoma iš eglių. Savivaldybės administracijoje nepavyko rasti žmogaus, kuris pasakytų, jog tai jis pasiūlė pilį statyti iš eglių. Laikinasis savivaldybės administracijos Statybų skyriaus vedėjas Nikolajus Stanislavovas svarstė, jog projektuotojams technines užduotis, kuriose numatomos pilies statybos iš eglės, galbūt pateikė Architektūros ir urbanistikos skyrius. Pastarojo skyriaus laikinoji vedėja Vida Jakniūnienė, dar neišgirdusi žurnalisto klausimo, nurodė skambinti administracijos direktoriui arba atstovei ryšiams su visuomene.
O administracijos direktorius Audronius Gališanka „Anykštai“ nurodė, kad naujame projekte eglė vietoj pušies atsirado todėl, kad taip sugalvojo buvęs Statybų skyriaus vedėjas Kęstutis Jurkevičius. „Jurkevičius surašė užduotis. Į „vidų“ tikrai nelindau, specialistais pasitikiu. Kokiais plaktukais kalti, direktorius nenurodinėja“, – „Anykštai“ aiškino administracijos direktorius A. Gališanka. Priminsime, jog K. Jurkevičius tuoj po to, kai suformavo technines užduotis pilies statyboms, išėjo iš darbo.

Buvęs mero patarėjas nesupranta, kam reikėjo naujo projekto

Buvęs mero K. Tubio patarėjas, architektas Kęstutis Indriūnas „Anykštai“ dėstė, jog yra šokiruotas projekto korekcijos kainos ir apskritai sakė nesuprantąs, kuriems galams reikėjo tokios apimties korekcijos. „Mano manymu, nereikėjo naujo projekto. Aš manau, kad niekas nesikeitė.
Projekto korektūra, kuri kainuoja 27 tūkstančius eurų, man toks juokas, kai perskaičiau. Be žodžių…
Jei nori pakeisti medžiagą, kam reikalingi geologiniai tyrimai, topografinės nuotraukos patikslinimas?.. Čia turbūt viskas labai skaidriai ir labai teisingai vyksta. Apžvalgos aikštelės prie „Bikuvos“ projektas kainavo 11 tūkst. eurų. Ten didžiulis projektas – konstrukcijos, lieptas, takai, apšvietimas. O čia dabar 27 tūkstančiai korektūrai…. Man atrodo, kad čia nesąmonė“, – nauju projektu piktinosi buvęs mero patarėjas.
Jis aiškino, kad dar kai P. Gurklys buvo rangovu, meras K. Tubis norėjo, jog pilis būtų statoma ne iš pušies, o iš eglės.
„Iš eglės nestato tokių namų, stato iš pušies. Bet yra mūsų mieste vyriausiasis architektas – tai meras Tubis. Jis viską žino. Jam juk nereikia specialistų nuomonės. Ar kas nors apskritai pastatys iš eglės? Yra rąstinių namų asociacija. Domėjausi. Iš pušies visi stato rąstinius namus. Ar imsis kas iš eglės statyti?”, – retoriškai klausė K. Indriūnas.
Užuominas apie galimus mero K. Tubio interesus pilies statybose yra išsakiusi ir buvusi savivaldybės administracijos direktorė Veneta Veršulytė. Savo „Facebook“ profilyje ji rašė: „Tik pamenu vieno pasitarimo metu gal dešimties žmonių komandai teko atsilaikyti nuo reikalavimo atskirai pirkti rąstus ir rangos darbus vienam garsiam objektui. Reikalavimas pirkti rąstus apklausiant 3 tiekėjus objektui, kurio statybos vertė didesnė nei tokį pirkimo būdą leidžia savivaldybės viešųjų pirkimų taisyklės, neatrodė skaidrus“.

Apšiltins putplasčiu?

Vienas „Anykštos“ kalbintas architektas, nenorėjęs, jog jo pavardė būtų skelbiama, dėstė, kad statybiniu ar architektūriniu požiūriu nėra skirtumo tarp eglės ir pušies. Jis tik svarstė, kaip pilies statytojai išspręs pilies energetinio sertifikavimo klausimą. „Visuomeninės paskirties objektams taikomi A klasės energetiniai reikalavimai. Išpildant šiuos reikalavimus, medinės pilies sienas reikėtų apšiltinti 30 cm storio putplasčio sluoksniu”, – kalbėjo architektas.

Superstatybininkas patyrė
nuostolių

Priminsime, jog pirmajam pilies statybų etapui iš 2016 metų Anykščių rajono biudžeto buvo skirta 308 tūkst. eurų. Paskelbus pilies statybų rangos konkursą, jį netikėtai laimėjo nedidelė Kupiškio įmonėlė – UAB „Povilo Gurklio firma“. Rekvizitai.lt skelbia, kad UAB „Povilo Gurklio firma“ 2016 metais turėjo 16 socialiai apdraustų darbuotojų, 2015 metų įmonės apyvarta buvo nuo 1 iki 2 mln. eurų.
Laimėjusi pilies rangos konkursą, UAB „Povilo Gurklio firma“ ėmė laimėti ir mažesnius statybų konkursus Anykščių rajone. 2016 m. UAB „Povilo Gurklio firma“ remontavo Jokūbavos vaikų šeimynos namų stogą (projekto vertė 23 tūkst. 947 eurai). Taip pat atliko 7 tūkst. 500 eurų vertės Anykščių muziejaus klėtelės gaubto stogo remonto projektą, laimėjo 22 tūkst. 749 eurų vertės Staškūniškio bibliotekos remonto konkursą bei 23 tūkst. 444 eurų vertės vaikų daželio „Žilvitis“ pastato remonto konkursą.
Tačiau Anykščių superstatybininku tapęs P. Gurklys ant Šeimyniškėlių piliakalnio patyrė fiasko.
2016 m. rugsėjo 27-ąją ant Šeimyniškėlių piliakalnio vyko pilies statybų pradžios iškilmės, sakytos skambios kalbos, užkasta statybų pradžią įamžinusi kapsulė su deklaracijomis, centais ir rąsto gabalėliu, kuris yra neva iš istorinės Vorutos pilies.
Vėliau UAB „Povilo Gurklio firma“ ant piliakalnio išgręžė 66 skyles ir suleido 2 metrų ilgio „varžtus“, ant kurių turėjo iškilti medinė pilis. Pagal techninį projektą buvo numatyta, jog bus 66 dviejų metrų gylio pamatų poliai, tačiau jie, kaip buvo numatę projektuotojai, turėjo būti gelžbetoniniai. Bet P. Gurklio statybininkai į skyles susuko varžtus primenančias konstrukcijas ir tik viršutinę jų dalį užliejo armuotu betonu.
Ekspertai nustatė, kad tokie pamatai pilies neišlaikys, ir rajono vadovai nurodė P. Gurkliui išsilupti pamatus, sutvarkyti piliakalnį ir „susivynioti meškeres“. Beje, pilies statybų pradžią įamžinusi kapsulė palikta ten, kur buvo, taigi ateities kartų istorikai galės iki nugriuvimo ginčytis, kas ir kada trečiajame tūkstantmetyje ant Šeimyniškėlių piliakalnio statė pilį.
Savivaldybės administracijos direktorius A. Gališanka „Anykštai“ sakė, kad P. Gurklys ne tik negaus pinigų už pamatų įrengimą ir jų demontavimą, bet savivaldybė nemokės jam ir už dalies laikinojo kelio įrengimą. Pasak A. Gališankos, taip su P. Gurkliu sutarta ir pretenzijų jis savivaldybei neturi.

Buvo nusiteikęs šnekėti, bet tyli

Paaiškėjus, jog P. Gurklys įrengė netinkamą pilies pamatą, meras K. Tubis „Anykštai“ sakė, kad techninį projektą koreguoti rangovas nusprendė be savivaldybės žinios. P. Gurklys tada su „Anykšta“ kalbėti atsisakė, tačiau po kurio laiko pats paskambino žurnalistui ir pareiškė, jog jis kada nors atvyks į redakciją ir pasakys visą tiesą. Deja, kupiškėno drąsa vėl išgaravo – į „Anykštos“ žurnalisto skambučius jis atkakliai neatsako.

Neatsiskaitė su „Termotaupa“

Laikinąjį kelią į piliakalnį įrenginėjo ne rangovas UAB „Povilo Gurklio firma”, o jo samdytas subrangovas, anykštėnų įmonė UAB „Termotaupa“.
Savivaldybė UAB „Povilo Gurklio firma“ pervedė pinigus – beveik 15 tūkst. eurų – už laikinojo kelio įrengimą valstybinėje žemėje, tačiau neatsiskaitė už kelio atkarpą, kuri nutiesta per verslininko Vyganto Šližio žemę. Ši atkarpa yra apie 100 metrų ilgio. Buvusio savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo ir buvusio savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko Sauliaus Rasalo teigimu, per vieną iš rytinių savivaldybės vadovų pasitarimų kalbėta, jog su P. Gurkliu reikia papildyti sutartį, jog reikia „suforminti“ papildomą 10 tūkst. eurų sumą laikino kelio įrengimui. „Buvo pasakyta, kad Povilas Gurklys nutiesė ilgesnį kelią ir reikia jam kompensuoti. Kategoriškai pasakiau, kad ne tokia chronologinė tvarka, ne taip turi būti ir aš dokumentų klastoti nesiruošiu“, – tvirtino S. Rasalas, nenorėdamas įvardinti, kas jam konkrečiai liepė „surasti“ tuos papildomus 10 tūkst. eurų. (Vidmantas ŠMIGELSKAS „Mindaugui sekėsi geriau nei Kęstučiui, arba Vietoj pilies pastatė… skyles”,- „Anykšta“, 2017-01-21).
Tiesa, dėl pinigų, kurių negavo už dalies laikinojo kelio tiesimą, P. Gurklys nenukentėjo. Su juos savivaldybė iki galo neatsiskaitė, todėl jis pervedė tik dalį pinigų subrangovui „Termotaupai“. Savivaldybės administracijos direktorius A. Gališanka „Anykštai“ sakė yra gavęs „Termotaupos“ raštą, kuriame nurodyta skola už kelio tiesimą. Jis aiškino, kad savivaldybė nepirko laikinojo kelio tiesimo paslaugos iš „Termotaupos“, todėl Anykščių statybininkams jis nurodė santykius aiškintis su rangovais.

Įrengs muitinę?

V. Šližys savo žemę, per kurią driekiasi laikinas kelias, išnuomojo UAB „Povilo Gurklio firma“. Verslininkas „Anykštai“ sakė, jog tiksliai neatsimena sutarties detalių, tačiau žino, kad yra žemės nuomos terminas, yra nuomos kaina ir kad sutartis sudaryta su UAB „Povilo Gurklio firma“.
Taigi juridiškai V. Šližio žemės administratoriumi toliau lieka P. Gurklys, nors su juo pilies statybų rangos darbų sutartis yra nutraukta. P. Gurklys dabar jo administruojamoje kelio atkarpoje gali įsirengti muitinę ir imti mokestį iš naujų pilies statytojų arba tą kelio atkarpą nukasti.
Vis dėlto A.Gališanka, regis, yra užtikrintas, jog iš Anykščių išvytas rangovas savivaldybei kiaulės nepakiš ir laikinojo kelio problema bus išspręsta.

Pirmasis etapas kainuos
du milijonus?

Kiek gali kainuoti pilies statybos, savo „Facebook“ puslapyje bando skaičiuoti buvęs savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas S. Rasalas.
„Iš savivaldybės biudžeto skirta (2017 m.) 140 000,00 ir planuojama ES parama 168 558,00. Tai sudaro 20 proc. I-jo etapo darbų kainos. Reiškia reikia 2 milijonai eurų I-am etapui. O bus ir kiti etapai. Primenu, kad Lajų takas kainavo irgi apie 2 milijonus. (Anykščių medžių lajų takas statyti pradėtas 2014 metų spalio mėnesį, finansuojant 2007–2013 metais iš Europos regioninės plėtros fondo gautas lėšas, pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“, III etapas.

Šiam projektui skirta 2,5 milijono eurų parama, su kuriomis papildomai buvo sutvarkytas prie tako privažiavimas ir aplinka bei pastatytas informacijos centras)” – “Facebook”-e rašo buvęs K.Tubio bendražygis (kalba netaisyta, -red.past.). Anksčiau skaičiuota, kad visą neva XIII amžiaus pilį galima pastatyti už milijoną eurų.

Tikisi Sauliaus Skvernelio
paramos

Pilies statybai jau ne kartą bandytas gauti europinis finansavimas, jį bandė gauti ir ankstesni Anykščių merai. Paskutinį kartą pilies projektas buvo atmestas šių metų sausio mėnesį. Jis buvo teiktas Latvijos–Lietuvos Interreg V-A 2014–2020 programai.
Panašu, kad dabar tikimasi Vyriausybės, kuriai vadovauja buvęs mero kolega Saulius Skvernelis (K.Tubis ir S. Skvernelis yra kartu dirbę Lietuvos policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus pavaduotojais), paramos. Tikintis lėšų iš valstybės investicijų programos ir buvo pasamdyta UAB „Eurointegracijos projektai“, kuri už beveik 5 tūkst. eurų parengė medinės pilies investicinį projektą ir rinkodaros planą. „Negalime sakyti tiesiai šviesiai kaip, bet turime viltį, ne be pagrindo, kad bus papildomas finansavimas“, – apie papildomą finansavimą pilies statyboms mįslingai kalbėjo meras K. Tubis.

Mokslininkai pilimi nesižavi

Prieš dešimtmetį medinės pilies statybų ant Šeimyniškėlių piliakalnio idėją skeptiškai vertinę Vilniaus universiteto profesoriai archeologas Aleksiejus Luchtanas ir istorikas Alfredas Bumblauskas savo nuomonės nepakeitė – jie tebemano, kad istorijos edukacijai iš šiuolaikinėmis technologijomis pastatyto viduramžių pilies muliažo nebus jokios naudos.
Prof. A. Bumblauskas „Anykštai“ sakė, kad jį Anykščių meras K. Tubis buvo nusivežęs ant piliakalnio, bandė įtikinti, jog naujas projektas būsiąs labai originalus. Tačiau profesorius kalbėjo, kad jis apskritai yra prieš istorijos rekonstrukciją. Anksčiau labai kategoriškai prieš pilį pasisakęs prof. A. Bumblauskas šį kartą buvo atsargesnis, dėstė, jog dabar jis turi nedaug informacijos apie Anykščių pilį ir plačiau komentuoti nepageidauja.
Prof. A. Luchtanas „Anykštai“ kalbėjo, kad Šeimyniškėlių piliakalnis archeologiniu požiūriu yra gerai ištirtas, todėl pilis jam mažiau kenksminga nei kitiems, mažiau ištyrinėtiems piliakalniams, tačiau statybų prasmės jis sakė nesuprantąs. „Prancūzijoje statoma senomis technologijomis, viskas filmuojama. Jeigu būtų statoma senomis technologijomis, pilies statybos turėtų edukacinę prasmę. O dabar – „traktoriniais metodais”… Kas iš to?”, – retoriškai klausė profesorius. Pasak mokslininko, tai lyg ir žaidimas istorija, tačiau tokiam žaidimui piliakalnis nėra reikalingas.
Komentaro apie medinę pilį paprašėme ir kraštiečio istoriko, mokslų daktaro Norberto Černiausko. Vilniaus universiteto dėstytojas „Anykštai“ sakė, kad tokia pilis – ne istorijos objektas, o komercinis statinys ir jo statyboms savivaldybė verčiau būtų paieškojusi panašios į piliakalnį kalvos.
„Neabejoju, kad mediniai įtvirtinimai ant Šeimyniškėlių piliakalnio pritrauktų daug dėmesio ir turistų: įspūdingas vaizdas, galbūt įmantrios pramogos, edukacija ir t.t. Tačiau daugiau komentuoti šiuo klausimu man sunku, nes istorijos, plačiąja prasme, šiame objekte aš matau tik tiek, kiek yra (buvo) išlikęs pats piliakalnis. Visa kita (kas ant jo) – tai statybų, vaizduotės ir komercijos, bet ne istorinės rekonstrukcijos ar atminties, reikalas. Statinys „istorine tematika“ nėra iš principo blogas dalykas, tačiau nereikėtų į vieną vietą suplakti realaus istorinio paveldo su statiniu, apie kurį mes daugiau įsivaizduojame nei žinome. Jei norime patrauklaus istorinio objekto ir pelningo komercinio statinio – saugokime pirmojo autentiką, o antrąjį, pasitelkdami geriausius marketingo ir edukacijos pavyzdžius, kurkime ant bet kurios kitos esamos ar dirbtinės kalvos”,  – sakė dr.N. Černiauskas.

Piliakalnis tyrinėtas
šešiolika metų

Šeimyniškėlių piliakalnis – geriausiai ištirtas Lietuvos piliakalnis. Vadovaujant archeologui dr. Gintautui Zabielai 1990–2006 metais buvo ištirta 3846 kv.m piliakalnio ploto. Per 16 tyrinėjimo sezonų surinkta 250 individualių metalinių, akmeninių bei molinių dirbinių, 1800 keraminių šukių, per tūkstantį gyvulių kaulų, aptikta 113 stulpaviečių, 11 – 12 krosnių, sudegusių medinių įtvirtinimų liekanų. Visi radiniai yra iš XIII – XV amžiaus. Dr. G.Zabiela teigia esąs „beveik 100 procentų” įsitikinęs, jog legendinė Voruta yra stovėjusi ant Šeimyniškėlių piliakalnio