„Valdininkai pajuto, kad kai juos sukritikuoja žiniasklaida, galima pasiskųsti ŽLEK ir sulaukti užtarimo. Nereikia nė kreiptis į teismą, kur tektų faktais įrodinėti savo tiesą.Teisėjai jau suvokia, kad viešo asmens kritikos ribos yra daug platesnės, todėl spauda gali išsakyti kritišką nuomonę apie jį, o ne vien dėstyti tikslius faktus.
ŽLEK žvelgia kitaip ir visus skundus vertina kaip pateiktus privataus asmens. Jei, tarkime, žurnalistas neklausia kritikuojamo viešo asmens, ką jis mano apie tą kritiką, neva jau nusižengia etikai. Regis, ŽLEK virto spaudos kontrolės valdyba. Ją sudaro daugiausia žiniasklaidos senjorai, kuriems valdžia moka už posėdžiavimą ir įgyja galimybę užsakyti, kuriuos leidinius derėtų pamokyti. Vengiant gresiančio bankroto, neetiškais paskelbtiems leidiniams gali tekti klauptis ant kelių ir žadėti ateityje nekritikuoti valdžios. Taip mėginama spaudą iš demokratijos sarginio šuns paversti valdžios šunyčiu” – „Lietuvos rytui” sakė buvęs dienraščio „Lietuvos žinios” vyriausiasis redaktorius, Seimo narys Valdas Vasiliauskas.
