„Kolektyvinio darbo“ puslapiuose pateikiama informacija ne tik apie sėją, statybas ar derliaus nuėmimą, bet rašoma ir kultūros temomis – apie menininkus, apie operą ar audėjas. Taip pateikiami įvairių filmų anonsai. Kviečiame skaitytojus susipažinti su 1958-1960 metų laikraščių kultūros naujienomis.
Opera apie Vaivą ir Naglį…
1958 metų 40-ajame „Kolektyvinio darbo“ numeryje pateikiamas tekstas „Nauja lietuviška opera“. Aprašoma scena iš naujosios operos:
„Pakyla uždanga. Žiūrovas pasijunta begyvenąs tolimos praeities laikais, kai žmogus savo likimą laikė priklausančiu nuo galingų gamtos jėgų.
Gintarinių Baltijos pakrančių dukra Vaiva nuaudė savo mylimajam žvejui Nagliui juostą, kuri simbolizavo dviejų širdžių neperskiriamumą. Bet jų laimę nutraukia galingasis Perkūnas. Jis pagrobia mergaitę ir nusigabena ją į nuostabiuosius rūmus. Bet Vaiva ilgisi Naglio, jai nemieli nei puošnūs rūbai, nei pasilinksminimai Perkūno namuose. Ji pabėga pas savo mylimąjį. Užsirūstinęs Perkūnas nori mirtimi nubausti jaunuolius. Bet juos nuo visų Perkūno žaibų gelbsti nuostabioji Vaivos juosta. Juk ausdama šią juostą, Vaiva įaudė į ją begalinę meilę Nagliui…
Šiais lietuvių liaudies pasakos motyvais kompozitorius V. Klova parašė naują nacionalinę operą „Vaiva“. Ją neseniai parodė žiūrovui Lietuvos TSR Valstybinis akademinis operos ir baleto teatras. Spektaklį paruošė operos libreto autorius – Lietuvos TSR nusipelnęs meno veikėjas J. Gustaitis. Operos muzika liaudiška, nuotaikinga“.
Savamokslis dailininkas
1959 metais ketvirtame laikraščio numeryje aprašomas dailininkas iš Troškūnų.
„Baigėsi darbo diena. Troškūnų rajoninės bibliotekos kilnojamojo knygų fondo vedėjas Bronius Manaika, grįžęs į namus, pasiima dažus, teptuką ir sėdasi prie nebaigto paveikslo.
Piešimu B.Manaika domėjosi nuo pat mažens. Jau pradžios mokykloje jis neblogai piešė gamtos vaizdus, žmones. Tačiau gabiam vaikinui trūko žinių. Bronius nenuleido rankų. Jis studijavo Riepino, Ivanovo ir kitų dailininkų kūrinius, darė atskirų jų paveikslų detalių kopijas.
Atlikdamas karinę tarnybą, B.Manaika susipažino su pulko draugu ukrainiečiu Baranovu, kuris trejus metus buvo mokęsis dailės akademijoje. Kūrybinė draugystė Broniui davė daug naudos. Abu draugai laisvalaikiu piešdavo plakatus.
Grįžęs iš Tarybinės Armijos Bronius Manaika nutapė daug originalių paveikslų, o taip pat padarė Levitano, Šiškino ir kitų įžymių dailininkų paveikslų kopijas.
Rajoninėse dailės parodose Broniui Manaikai už paveikslus „Vakarėjant“, „Rytas miške“ ir kitus buvo paskirtos pirmosios premijos“.
Į Kauną vyko net
keliomis mašinomis
1959 metų 40-ame numeryje skelbiama: „Anykštiečiai žiūri „Žiemos fantaziją“. Tekste rašoma apie gastroles ant ledo, atkeliavusias į Kauną.
„Didžiulį Tarybų Lietuvos darbo žmonių susidomėjimą sukėlė pirmojo tarybinio baleto ant ledo gastrolės Kaune. Jau nuo pat pirmųjų gastrolių dienų į Kauno sporto halę pradėjo plaukti tūkstančiai žiūrovų iš įvairiausių respublikos kampelių.
Ne viena ekskursija pažiūrėti „Žiemos fantazijos“ buvo nuvykusi ir iš Anykščių rajono. Šį puikų jaunystės baletą su pasigėrėjimu žiūrėjo daugiau kaip 600 rajono kolūkiečių, darbininkų, moksleivių ir tarnautojų. Net keliomis mašinomis išeiginę dieną į Kauną buvo nuvykę Lenino vardo kolūkio kolūkiečiai, medicinos, raikoopsąjungos, švietimo darbuotojai, vietos vidurinės mokyklos moksleiviai. Užvakar į „Žiemos fantazijos“ spektaklį išvyko rajono valstybinių įstaigų 60 žmonių kolektyvas“.
Anykščiuose ruošiami
aktoriai
O štai 1960 metų 76-ajame numeryje puikuojasi kvietimas aktoriams – „Teatro durys atviros“ – skelbiama.
„Anykščių liaudies teatre vyksta didelis darbas: artimiausiu metu numatyta pastatyti jugoslavų dramaturgo J.Vainovičiaus dramą „Vasarvydžių naktis“, ispanų dramaturgo A.Himeros dramą „Žmogus ir vilkas“. Kruopštaus pasiruošimo, aktorių atrinkimo reikalauja liaudies teatro planuose pažymėtas A. Vienuolio „Paskenduolės“ pristatymas.
Anykščių liaudies teatre atidaroma studija aktoriams ruošti. Joje bus nagrinėjami sceninio darbo klausimai. Į ją atvyks šefai – Vilniaus Akademinio dramos teatro aktoriai, kurie pasidalins savo darbo patirtimi, suteiks scenos mėgėjams daug vertingų patarimų, pamokys. Tai saviveiklininkams padės išaugti ir kūrybiškai sutvirtėti.
Geriausiai scenoje pasirodžiusiems atlikėjams bus įteikiami aktorių ženkliukai.
Liaudies teatro kolektyvas prašo visus miesto darbo žmones, nežiūrint jų profesijos, išsilavinimo ir amžiaus, lankyti atidaromą studiją ir dalyvauti teatro pristatymuose“.