Meras pažadėjo, kad Obuolinių pavadinimo nekeis

Baigėsi Anykščių rudens šventės: rugsėjo 22-osios vakarą sporto mėgėjai rinkosi į „Pašėlusią“ sporto naktį, o rugsėjo 23 dieną, rudens lygiadienį, vyko Obuolinės ir Turizmo naktis.
Mugė, koncertai, renginiai, edukacijos, kūrybiniai interaktyvūs užsiėmimai, pramoginės kelionės, Obuolių pirtis, pasivaikščiojimai po Anykščius su gide, naktiniai žygiai – kiekvienas iš plačios programos rinkosi pagal savo pomėgius, poreikius ir net pagal sveikatą.

Mugėse ir koncertuose – negausu žmonių

Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, Obuolinių mugėje buvo suteiktos 76 prekybinės vietos.
Oras buvo vasariškai šiltas, bet didelio žmonių būrio nebuvo matyti – po mugę laisvai vaištinėjo besidairantys, bet pirkti neskubėjo. „Na, kiek gi gali pirkti“, – nugirdau vienos moteriškės pamąstymą apie tai, kad vartotojiška visuomenė gal kažkiek daugiau mąsto apie nešvaistymą – nebeperka, jei nėra būtinybės. Nes tikrai ne taip jau dažnai reikia kažko naujo iš rankdarbių, papuošalų, žaislų, drabužių ar galanterijos. O štai medelį ar kokį augalą šventės proga malonu pasisodinti.
Itin greitai buvo išpirkti penki dideli, pinti krepšiai po 15 eurų – rudens gėrybes bus patogu ir gražu susikrauti.

„Oras kol kas leidžia mėgautis viskuo šventėje, bet mugė, kaip matote, mažoka ir vaikštančių po mugę negausu. Anksčiau būdavo taip, kad praeit vietos nebūdavo“, – teigė vienas iš ūkininkų.

Kelias kadencijas Anykščių mero pareigas ėjęs, dabar savivaldybės tarybos narys Sigutis Obelevičius, paklaustas, ar pastebi mažėjantį mugėje besilankančių prekybininkų ir pirkėjų skaičių, atsakė, kad tai gali būti ir dėl to, kad tą patį savaitgalį rudens derliaus šventės vyksta ir kaimyniniuose miestuose.
Prie Anykščių kultūros centro buvo parodytas nuotaikingas Troškūnų teatro studijos „Mes“ spektaklis „Iš obuolių gyvenimo“ pagal Vytauto V. Landsbergio pasakas (režisierė Jolanta Pupkienė).
Šoko ir dainavo Anykščių krašto meno mėgėjų kolektyvai. Įprastoje vietoje, prie kultūros centro, vyko Ukrainos palaikymo akcija. Ukrainiečiai, atsidėkodami už paramą Ukrainai, vaišino šventės dalyvius tradiciniais valgiais ir gėrimais.

Ūkininkai vaišino nemokamai

Dvi palapines buvo įsirengę ūkininkų sąjungos nariai. Čia galima buvo sutikti ir pabendrauti su Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininku Žilvinu Augustinavičiumi, paglostyti jo auginamas avis. Palapinėje buvo galima pasivaišinti, pabendrauti, vaikams išdalyta balionų.

Deividas Ramonas, dalydamas karšto maisto porcijas anykštėnams ir miesto svečiams, sakė: „Vaišina Anykščių rajono ūkininkų sąjunga. Lietuviai netiki, sako, negali būti. Taip, būna ir taip. Tik šiandien – plovas su aviena“. Pasidomėjus, kiek porcijų šiandien pričirškino, D. Ramonas atsakė, kad virš 400 porcijų.

Ūkininkas Romas Kubaitis, paklaustas, ar nevargina kasmetinis ruošimasis šventei, atsakė: „Kada šventės gali varginti? Daug pažįstamų, daug seniai matytų. Svečių suvažiuoja iš visos Lietuvos. O ir mes patys su visa šeima dalyvaujam. Ir sūnūs čia yra, ir anūkai.“

Apdovanoti metų ūkiai

Anykščių kultūros centre vidurdienį vyko kasmetinio konkurso „Metų ūkis 2023“ dalyvių pagerbimas ir apdovanojimai.
Renginį vedė kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė. Kviesdama į sceną Anykščių rajono savivaldybės merą, ji per klaidą pakvietė buvusį merą, ištardama jo vardą, bet čia pat pasitaisydama: „Kviečiame Sigutį… Oi, atsiprašau – Kęstutį Tubį. Žurnalistams čia patiks“.

Į sceną užlipęs K. Tubis paaiškino: „Sigutis Obelevičius tiek metų ėjo mero pareigas, o ir pavardė turi panašumų su rudens derliaus šventės pavadinimu. Anykščių rajone turime didžiausią obuolių sodų plotą, tad Obuolinių šventės pavadinimo niekas nekeis.“

K. Tubis išsakė apgailestavimą dėl to, kad mažėja žemės ūkio naudmenas, pasėlius ir kitus plotus bei gyvulius deklaruojančiųjų asmenų skaičius.
Pasak Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Ž. Augustinavičiaus, nuo 2021-ųjų metų Europos Sąjungoje rugsėjo 23-oji yra paskelbta Ekologijos diena. „Simboliška, kad šiemet bus apdovanoti ekologinių ūkių savininkai“, – pabrėžė Ž. Augustinavičius.

Ūkininkus apdovanojo meras K. Tubis, savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis, ūkininkų sąjungos pirmininkas Ž. Augustinavičius, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių biuro vadovė Vilma Lebedė.

Nominuota penkiolika ūkių: Aušriaus Žąsino ūkis „Už kantrų ir nuoseklų ilgametį darbą, puoselėjant mišrų ekologinį šeimos ūkį“; Aurelijos ir Beno Bakanauskų ūkis „Už ąžuolų alėjos sodinimą, meilę darbui ir savo augintiniams bei gebėjimą atrasti džiaugsmą net ir mažuose dalykuose“; Ievos ir Lado Katinų ūkis „Už pasiryžimą ir pastangas, kuriant ekologinės avininkystės ūkį bei įgyvendintą strategiją – „Nuo lauko iki stalo“; Ramūno Jurkšto ir Jurgitos Rimavičiūtės ūkis „Už kantrybę, už savo ūkininkavimo metodikos sukūrimą bei nuosaikų ūkio modernizavimą“; Eimanto ir Domanto Putrimų ūkis „Už jaunatvišką entuziazmą ir pasiryžimą, už sugebėjimą rasti išeitis iš sunkių padėčių“; Vaidos ir Ramūno Bartulių ūkis „Už optimizmą, gerą ūpą, meilę karvutėms ir pavyzdingai tvarkomą sodybos bei ūkio aplinką“; Algirdo Kuojos ūkis „Už ilgametį darbą ekologinės gyvulininkystės ūkyje“; Zigmanto Juknevičiaus ūkis „Už modernaus ūkio sukūrimą, nuoseklų ekologinės krypties laikymąsi ir besitęsiančias naujovių paieškas“; Leonardo Rinkevičiaus ūkis „Už daugiašakio ekologinio ūkio puoselėjimą, įgyvendintų idėjų gausą ir neblėstančią energiją“; Jolantos Skačkauskienės ūkis „Už kantrų savo tikslo siekimą ir tvirtą tikėjimą, kad norint, viskas yra įmanoma“; Vitalijos ir Daliaus Sakavičių ūkis „Už ekologinio gyvenimo būdo filosofiją, gamtos pojūtį ir gebėjimą džiaugtis žemės dovanomis“; Mato Beleškos ūkis „Už savęs atradimą ekologiniame ūkyje, domėjimąsi naujovėmis bei drąsą eksperimentuoti.“

Išrinkti 2023 metų ūkio nugalėtojai. Trečioji vieta skirta Nerijos ir Petro Kairių ūkiui „Už pavyzdinio šeimos ūkio sukūrimą, ekologinio ūkininkavimo tradicijų mišriame ūkyje išlaikymą.“
Antroji vieta atiteko Vyganto Šližio šeimos ūkiui „Už tikslo žinojimą ir tvirtą jo siekimą – už ekologinio mėsinės galvijininkystės ūkio plėtrą, taikant šiuolaikines technologijas.“
Pirmosios vietos nugalėtojai – Neringos ir Dariaus Varnų ūkis. Nominantai apdovanoti „Už nuoseklią ekologinę tradiciją, atrastą tinkamą agrotechniką ir pasiektą rezultatą.“
Ūkininkai gavo kvietimus į festivalį „Pakeleivingi 2023“ – į Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklį „Nebylys“, taip pat – po menišką obuolio skulptūrą bei po Anykščių rajono ūkininkų sąjungos sudėtą krepšelį.

Po apdovanojimų ceremonijos koncertavo solistai Ieva Barbora Juozapaitytė ir Andrius Apšega. Koncertmeisterė – Beata Vingraitė-Andriuškevičienė.
Po iškilmių ir nominacijų įteikimo vyko mero K. Tubio ir Anykščių rajonos ūkininkų sąjungos pirmininko Ž. Augustinavičiaus priėmimas – pobūvis kultūros centro antrame aukšte.

Suplakė kelis renginius į vieną laiką

Tilto gatvės komplekse ant suoliuko sėdintys trys senjorai atrodė sunerimę. „Gana kiekvienam į save tampyti paklodę. Kodėl penki dalykai suplakti į 18.00 valandą? Kultūros taryba turi sukoordinuoti tokius dalykus. Kažkodėl vieni per kitus nori peršokti?“ – iškėlė klausimą veikli senjorė, o jai pritarė du jos bičiuliai, rankose laikydami atspausdintą Obuolinių programą.

Be to, šiemet į Obuolinių programą įtraukta ir Aukštaitijos siaurojo geležinkelio 124-ojo gimtadienio šventė Anykščių rajone, istorinėje Surdegio miestelio stotyje.
Pasak mero patarėjo Laimio Fergizo, siaurojo geležinkelio šventę tikrai buvo galima surengti kaip atskirą renginį.

Vietoje žibintų – popieriniai obuoliukų vitražai

Anykščių turizmo ir verslo informacijos centrui iš savivaldybės biudžeto šiemet buvo skirta 12 tūkstančių eurų. Kaip buvo skelbta „Anykštoje“, už šiuos pinigus per Obuolinių šventę turėjo būti demonstruojamas bendruomenei skirtas kinas, vykti žibintų gaminimo edukacinės veiklos šeimai.
Tilto gatvės komplekse planuota edukacinė programa buvo gana paprasta – vaikai, gavę jau iškirptą obuolio formą, papildomai ant permatomo popieriaus gabalėlio spalvino, kas galėtų gyventi obuolyje. Užklijavus tą piešinėlį ant trafaretinio obuolio rėmelio, papuošus dar kokiomis smulkiomis iškarpomis, edukacija jau ir baigta. Tačiau norinčiųjų pasidaryti savo obuoliuką netrūko – vienus vaikus keitė kiti, tėvai lūkuriavo, kol vaikai, prižiūrimi edukatorės Linos Svirplelės, per kelias ar keliolika minučių bus nuveikę, ką suplanavę.

Edukatorės pasiteiravus, o kada bus daromi žadėtieji žibintai, kurie buvo anonsuojami Obuolinių programoje, ji atsakė, kad gal rudenį darys tokią edukaciją suaugusiems, o per Obuolines, nors ir buvo pranešta, bet tokia programa nevyksta.

Pagarbus žydų atminimas

Būtent rugsėjo 23-iąją yra minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, tad neatsitiktinai į Obuolinių programą buvo įtraukta ir tai, kas skirta pagerbti žydams – vyko pasivaikščiojimas Anykščių senamiesčio žydų atminties takais su meninių ženklų kūrėju skulptoriumi Romualdu Inčirausku.
Be to, Anykščių koplyčioje vyko susitikimas su rašytoju, žurnalistu Giedriumi Drukteiniu, su juo kartu aptartos „Septynios didžiosios žydų sėkmės paslaptys“.

Numizmatikos paroda

Antano Baranausko klėtelės gaubte buvo eksponuota numizmatikos paroda „Vorutos pilies ir Anykščių karališkojo dvaro monetos“ iš Muziejaus fondų. Apie įvairias rastas monetas pasakojo muziejininkas, žurnalistas Tautvydas Kontrimavičius.

Lankytojai, apžiūrėję parodą, sukiojosi aplink Baranausko klėtelę, kuri pastatyta 1826 metais ir yra pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje. Lankytojams skubant išeiti ir paatviravus, kad 18.00 valandą per daug renginių sudubliuota į vieną laiką, T. Kontrimavičius atsakė: „Čia sąmoningai taip padarė – kad lankytojai kryptingai atsirinktų, ko iš tiesų nori, kad pasiskirstytų srautai“.

Simbolinė bendrystės vakarienė ir… lietus

Pernai per Obuolines ant upės užtvankos tilto surengta „Žalioji vakarienė“ turėjo atgarsį ir šiemet, bet buvo organizuota kiek kitaip – buvo planuota surengti bendruomeninę vakarienę, kartu su filmo peržiūra ir diskusijomis.

„Turėjome savo vaišių: maisto padėklų, obuolių. Bendruomenės vakarienės tokia ir mintis. Panašiai, kaip miestelėnų pusryčių per miesto šventę, tik papildant susibūrimą miestui įdomiais diskusiniais klausimais“, – teigė Naujų vėjų bendruomenės pirmininkė, Tarybos narė Irma Smalskienė.
Vakarop ėmus lyti, anykštėnai mielai prisėdo erdvioje palapinėje, prie žalių stalų, ir įsitraukė į diskusiją su miško maudynių pradininke Lietuvoje, Miško terapijos ir edukacijos centro vadove Mila Monk. Taip pat diskutuota su anykštėnu, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Norbertu Černiausku.