„Obuolinių” programą Anykščių savivaldybė spausdins tiražą meluojančiame ir prenumeratorių skaičių slepiančiame „Šilelyje”. Visą dieną šiandien su valdininkais aiškinausi, kodėl jie pasirinko ne keliagubai didesnę „Anykštą” ar ne abu laikraščius. Man aiškino, kad tokios informacijos viešinimo sutartys. Tiesa, patys kalbinti rajono vadovai tų sutačių nebuvo skaitę, bet jiems „kažkas apie tai sakė”.
Bent vienas protingas žmogus rajono valdžioje yra (pavardės neminėsiu, nes durnesnieji iš pavydo jam akis iškabins). Bandė tas žmogus sutartis skaityti. Bet protingam durnus raštus suprasti sudėtinga… Man regis, tas už tai jų ir nesuprato.
„Šilelyje” savivaldybė pagal šią vasarą sudarytą sutartį spausdina užuojautas, sveikinimus, informaciją apie projektus ir „kitus aktualius gyventojams pranešimus” (sutarties vertė 2000 eurų). „Anykštoje” – informaciją apie Tarybos posėdžius, atsakymus į gyventojų paklausimus ir skelbimus (sutarties vertė 3000 eurų).
Savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kuliešaitė paklausta, kurį punktą šventės programai pritaikė, nurodė, kad tai yra „gyventojams aktuali informacija”. „Kodėl ne skelbimas?” – paklausiau. Direktorė atsakė mandagiai, gražiu sakiniu, bet esmė buvo trumpa „todėl”. Ji pripažino, kad juridinių apibrėžimų, kas yra skelbimas, kas aktuali informacija kaip ir nėra. Logika sako, kad ir būt negali… Nes šiaip jau bet koks valdiškas skelbimas spausdinamas spaudoje už viešuosius pinigus privalo būti aktuali informacija. Jeigu ji niekam nereikalinga – tai lėšų švaistymas.
Dar gera dalis, kad po viešosios informacijos pirkimo konkurso L.Kuliešaitė „Anykštos” paklausta, kodėl vienam iš konkursų sudarė tokias sąlygas, kad jame kriterijus tik kaina, todėl buvo akivaizdu, kad tą konkursą laimės „Šilelis”(puslitris ir šimtgramis brendžio neišvengiamai skirtingai kainuoja), atsakė, kad „Šilelyje” spausdins tik gyventojams „neaktualią informaciją”. Sklerozė jaunajai direktorei. Pagal sutartį ten spausdins „aktualią informaciją”, o pagal pokalbį su Šmigelsku „beleką”… Obuolinių programa – L.Kuliešaitės logika – yra visiškas niekalas. Matyt ir „Obuolinės” taip pat…
Bet tęsti rašymą korektišku stiliumi nebeturiu kantrybės. Jaučiu, kad jau seniai šneku su pusglušiais arba labai klastingais asmenimis. Nors greičiausiai ir viena, ir kita.
Nesąžiningumas ir teisinis nihilizmas – šios valdžios kredo, ,,vizitkė” (čia, kad jiems būtų suprantama). Labai norisi, anot Lino Kunigėlio, pasakyti: užsikruškit jūs su savo viešųjų pirkimų konkursais. Užsikruškit meluodami ir trindami. Užsikruškit vaidindami, kad siekiat teisingumo ir esat skaidrūs. Baikt apsimetinėt sąžiningais, jūs tokie patys, gal net blogseni už tuos, kuriuos nuolat kritikuojat.
Man šiaušias plaukai, kai pagalvoju, ką šitie, dabartiniai, išdarinėja su tais, kas neturi laikraščio, kuris vis gi yra šiokia tokia gynybos priemonė. Ką išdarinėja ten, kur sukasi milijonai?
Yra valdžioje ir vienas kitas sąžiningas, bet ir jiems patogiau pastovėti už medžio. Normalu, lietuviška… Miegokit ramiai sąžingieji ir stenkitės išsimušti sau didesnį priedą prie algos.
P.S. Kai skelbsite naują viešinimo konkursą, padalinkit ir užuojautų skelbimą į kelias dalis -,, nabašnikams” su dviskiemenėmis pavardėmis užuojautos bus spausdinamos viena kaina, triskiemenėmis – kita. O kurių pavardėse keturi skiemenys – lai patys save užsijaučia.
P.P.S. ,,Bendra taisyklė numatyta, kad perkančioji organizacija negali sudaryti skirtingų sutarčių vienu metu dėl to paties perkamo objekto. Tačiau, būna išimtinių atvejų. Tai pati perkančioji organizacija gali pagrįsti tokias situacijas, kadangi jai geriausiai žinomos pirkimo aplinkybės, nustatytas poreikis ir tikslai. Pvz., kad tam tikra informacija pasiektų kuo daugiau miesto gyventojų, kadangi skirtinga žmonių auditorija skaito skirtingus laikraščius, žurnalus ar pan.” – į „Anykštos” paklausimą, ar teisinga, jog tos pačios paslaugos pirkimas buvo suskaidytas į dvi dalis, atsakė Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė Deimantė Kaminskaitė – Danilovienė.
Nereikia būti mokslų daktaru, jog suprastum, kad užuojautų skaitytojai nėra išimtinai „Šilelio” auditorija (nebent valdininkai turi susidarę sąrašą, ką per ateinantį pusmetį užjaus)… Redakcijos advokato nuomone, apskundę teismui savivaldybės sprendimą organizuoti du konkursus vienai paslaugai pirkti, bylą turėjome laimėti, tačiau pragmatiškas teisininkas patarė nesibylinėti, nes jo paslaugos gali kainuoti daugiau, nei laimėta kova dėl teorinių 2000 eurų. Atkreipsiu dėmesį, kad vien tik „Sodrai” mūsų redakcija kiekvieną mėnesį perveda didesnę pinigų sumą. Ne pinigų čia klausimas…