Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje veikia knygų paroda „Miestelio istorija – Lietuvos istorija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.
Parodoje eksponuojamos knygos apie Anykščių krašto miestelius ir kaimus. Parodos lankytojai gali susipažinti su Anykščių krašto miestelių istorijomis, aprašytomis nedideliuose, kelių puslapių apimties leidinėliuose ir didžiausiose, kelių šimtų puslapių storumo knygose. Vienos jų yra parengtos mokslininkų profesionalų, kitos istorikų, trečios entuziastų kraštotyrininkų. Tačiau visos jų yra svarbios ir reikšmingos, nes juose Anykščių krašto praeitis, užfiksuota archyviniuose dokumentuose, arba išsaugota žmonių atsiminimuose ir perkelta į knygas iš asmeninių dienoraščių bei užrašų. Kiekvienas miestelis ar kaimas yra savaip žavus, savaip gražus ir turi kuo didžiuotis. Vienas gali būti garsus savo unikalia bažnyčia, kitame – istoriją menantys kultūros paminklai, trečias stebina akį traukiančiais gamtos vaizdais.
Vienas ryškiausių savo istorine praeitimi Anykščių krašte yra Surdegio miestelis. Ne vienos knygos apie šį miestelį autorius kraštietis prof. dr. Osvaldas Janonis rašo: „Surdegis turi ilgą, šakotą ir įspūdingą istoriją. Tai – neeilinis provincijos miestelis. <…> Švenčiausioji Mergelė Marija Surdegyje apsireiškė beveik aštuoniais dešimtmečiais anksčiau nei Šiluvoje. Iki šiol po bažnyčia išliko stebuklingasis šaltinėlis, o Surdegio stebuklingoji Dievo Motinos ikona, kurios kopijos paplito Latvijoje ir Rusijoje, yra viena iš penkių Lietuvos ikonų, kurią nuo seno garbina visi krikščionys – ir katalikai, ir stačiatikiai. Jos vardas įrašytas stačiatikių kalendoriuje, todėl šios religijos išpažintojams žinomas visame pasaulyje. Ne visi žino, kad Surdegyje beveik tris šimtmečius veikė Šv. Dvasios vyrų vienuolynas…“.
Kitas gimtojo krašto patriotas kraštotyrininkas Tautvilis Uža, išleidęs penkias knygas apie Viešintas, savo prisiminimuose rašo: „Mes dažnai mintimis grįžtame į praeitį, kuri, be abejo, susijusi su laiku, vieta, žmonėmis. Troškimas nepamiršti liudija mūsų pastovumą, pagarbą istorijai. Nors jau nemažai laiko gyvenu toli nuo gimtųjų Viešintų, bet šis miestelis, jį supantys kaimai iki šiol artimi ir brangūs. Mintimis aš visada su šiuo kraštu, gal dėl to ir kilo noras įamžinti jį nuotraukose, atsiminimuose“.
Pačios didžiausios savo formatu ir storiausios apimtimi knygos „Gimtinė. Mirę kaimai ir žmonių likimai“ autorė Aldona Apanskaitė-Karkauskienė pratarmėje rašo: „Suvokiu, kad Tėvynės meilė prasideda nuo meilės gimtinei. Todėl džiaugiuosi, kad nemažai kraštiečių dažniau ar rečiau apsilanko gimtosiose vietose. Tegu niekados neužželia takeliai į tėviškę, nors mintimis į ją sugrįžkime…“
Paroda, kurioje Anykščių krašto miestelių istorijos atspindžiai, veiks iki kovo mėnesio pabaigos. Maloniai kviečiame aplankyti.
