Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja Viktorija Noreikienė sako, kad žmonės per mažai rūpinasi savo sveikata ir net sužinoję apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose, dažnai ja nepasinaudoja.Jono JUNEVIČIAUS nuotr.
Lietuvoje sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis amžius jaunėja, žmonės vis dar vangiai naudojasi profilaktikos programomis, o mirtingumas nuo šių ligų žymiai didesnis už Europos vidurkį.
Nuo 2006 m. Lietuvoje pradėta vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa skirta tam, kad kaip įmanoma daugiau žmonių suskubtų pasinaudoti galimybe kuo anksčiau užbėgti ligai už akių.
Apie šią programą plačiau pasakoja Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja Viktorija Noreikienė.
Darbingo amžiaus žmonės –
pagrindinė rizikos grupė
Pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos nuostatus, vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų gali kartą per metus nemokamai atlikti visus reikalingus tyrimus, sužinoti organizmo būklę ir, esant reikalui, gauti gydymą.
Paklausta, kodėl pasirinkti būtent tokie amžiaus tarpsniai, gydytoja V. Noreikienė sakė: „Vyrams ši programa pradedama atlikinėti daug anksčiau, nes būtent vyriška lytis yra įvardinama kaip vienas iš rizikos veiksnių širdies ir kraujagyslių ligomis susirgti. Būtent šitame amžiaus tarpsnyje rizika yra didžiausia.Taip pat žmogaus darbingumas šiame amžiuje dar yra didelis, todėl valstybė skiria finansavimą būtent šių ligų ankstyvai diagnostikai bei užkirtimui“.
Dažniausiai šeimos gydytojai ir paragina žmones pasinaudoti prevencinės programos teikiamomis galimybėmis.
Tyrimas gali užkirsti kelią
itin sudėtingoms ligoms
Kaip vyksta tyrimas, išsamiai paaiškino šeimos gydytoja V. Noreikienė: „Visų pirma šeimos gydytojas pacientus informuoja, kad jiems priklauso ši profilaktikos programa. Toliau surenkama paciento anamnezė apie žalingus faktorius, mitybą, gyvenseną, ankstyvas giminaičių mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, apie cukrinio diabeto atvejus giminėje. Tuomet matuojamas AKS (arterinis kraujo spaudimas), pulsas, pacientai sveriami, matuojama jų liemens apimtis, apskaičiuojamas KMI (kūno masės indeksas). Tik tuomet užrašoma elektrokardiograma, skiriami kraujo tyrimai – cukraus kiekis kraujyje, lipidograma (nustatomi „blogojo“ bei „gerojo“ cholesterolio kiekiai, bendras cholesterolio kiekis.). Rekomenduojama prieš šį tyrimą bent 12 val. būti nevalgius. Tuomet pacientas kviečiamas aptarti tyrimų rezultatų, skaičiuojama jo rizika patirti įvykį (procentais) per ateinančius metus. Jei reikia pacientai tiriami detaliau,skiriami cholesterolį mažinantys vaistai arba siunčiami specialistams, tokiems kaip endokrinologas, kardiologas“.
Laiku padaryti tyrimai, paskirti vaistai gerokai sumažina rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Faktoriai, lemiantys ligų
atsiradimą
Širdies ir kraujagyslių ligų spektras yra labai platus, nuo labai retų, genetiškai nulemtų ligų iki dažniausiai pasitaikančių aterosklerotinių širdies ligų. Jau pats pavadinimas sako, kad tas ligas sukelia aterosklerozė.
Padidėjęs riebalų, ypač cholesterolio, kiekis kraujyje, cigarečių rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas žaloja arterijas iš vidaus. Pažeidimo vietoje vystosi randas, čia linkę kauptis riebalai ir kalcis, dėl kurio susidariusios aterosklerozinės plokštelės sukietėja. Pažeistoje trapioje kraujagyslės vietoje formuojasi krešulys (trombas), kuris gali užkimšti kraujagyslės spindį ar atitrūkęs nukeliauti į smulkesnes kraujagysles. Atitrūkę krešuliai arba visiškai užakusios kraujagyslės sukelia insultus, infarktus, plaučių trombines embolijas.
Širdies ir kraujagyslių ligos yra labai žalojančios ir traumuojančios, neretai ištinka staiga, tačiau gera žinia, kad yra priemonės, kada dar galima valdyti situaciją ir užbėgti nemaloniems įvykiams už akių. Kadangi šios ligos gali vystytis organizme tyliai ilgus metus, kartais ir dešimtmečius, vadinasi yra pakankamai laiko tikrintis ir sekti savo sveikatą.
Trūksta informacijos apie
prevencines programas
Paklausta, ar prevencinės programos tikrai yra veiksmingos, gydytoja V. Noreikienė sakė: „Apie programas žmonės žino mažai. Retas kuris iš pacientų pasiteirauja ar jam nepriklauso viena ar kita profilaktinė programa. Dar blogiau, kai supažindinti pacientai tyrimų neatlieka, arba neatvyksta į pakartotinę konsultaciją tų tyrimų aptarti. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad būtent ši programa užkerta kelią rimties susirgimams, tokiems kaip miokardo infarktas, insultas. Daug paprasčiau ir efektyviau gydyti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje vaistais, nei gydyti pacientą jau po įvykio. Turiu nemažai atvejų, kai atlikus šią programą pacientams buvo pakankamai anksti diagnozuotas cukrinis diabetas, ar Koronarinė širdies liga bei užkirstas kelias rimties susirgimams, kurie gali baigtis mirtimi arba stipriai sumažinti žmogaus darbingumą bei gyvenimo kokybę“.
Užsak. Nr. 629
