Pasirodo, kad laidojimo verslas ne toks jau užtikrintas, kaip manoma.
Anykštėnai Rita ir Algirdas Šimkai, investavę dešimtis tūkstančių į laidojimo namus, ketina juos uždaryti.
Pasak verslininkų, per mėnesį jie turi tik 2-3 šarvojimo salės užsakymus ir tokio klientų srauto neužtenka laidojimo namų „Paguoda“ išlaikymo išlaidoms padengti.
Keturių šarvojimo salių
Anykščiams yra per daug
Šimkai laidojimo versle sukasi jau keliolika metų. Jie teikia visą kompleksą paslaugų – nuo velionio pašarvojimo iki gedulingų pietų savo kavinėje „Erdvė“. Gerą dešimtmetį verslininkai dirbo be šarvojimo salės, tačiau matydami, kad yra paklausa, nusprendė teikti ir šią paslaugą. Tačiau dabar Šimkai supranta, kad su valdiškais UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ laidojimo namais bei privačia kupiškėnų įmone, kuri yra laimėjusi savivaldybės konkursą, nepakonkuruos. Per mėnesį Anykščiuose šarvojama apie 30 žmonių. Šį velionių skaičių tenka dalintis trims įmonėms arba keturioms šarvojimo salėms, mat komunalininkai turi dvi sales.
Verslininkai dėstė, jog jie nenorėtų diskutuoti, ar savivaldybės įmonei dera dalyvauti laidojimo biznyje, nes jų pasvarstymai bet kuriuo atveju bus subjektyvūs. Šimkai kalbėjo, jog esminis niuansas, kodėl jie turi atsisakyti šarvojimo paslaugos – kliūtys vieno iš jų pastatų rekonstravimui.
Kultūros paveldas baigia supūti
Vilniaus gatvėje Šimkai turi trijų pastatų kompleksą – sename rekonstruotame name įkurta šarvojimo salė, naujos statybos name veikia „Stihl“ benzopjūklų ir sodo technikos parduotuvė, o trečiasis, praktiškai ant šaligatvio stovintis namas, yra … šeimos galvos skausmas. Senas namas įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą ir jau ketveri metai Šimkai negauna paveldosaugininkų leidimo jį rekonstruoti. Pasak Šimkų, jų užsakymą atliekantis Kęstutis Indriūnas pateikė gal keturis rekonstrukcijos variantus paveldosaugininkams, tačiau kokie namo perstatymai bebūtų siūlomi, jie yra atmetami. Po smarkesnio lietaus nuolat kemšasi Vilniaus gatvės pralaida, į kurią „sukimštas“ Šaltupio upelis, ir kultūros paveldui priskirtas Šimkų namas vis užliejamas. Šiame name veikė karstų ir kitų laidojimo reikmenų parduotuvė – Šimkai prekių niekada nelaikydavo ant žemės, nes nežinia kada jos „išplauks“. A. Šimkus dėstė, kad dėl nuolatinių potvynių namo sienos supuvusios, todėl be rekonstrukcijos jis ilgai nestovės. Identiškai atstatyti pastatą taip pat nėra didžiai prasminga, nes vėl būtų užprogramuotas apatinių jo vainikų pūdymas lietaus vandenyje. Dėl Šaltupio upelio pralaidos verslininkai kreipėsi į Anykščių merą Kęstutį Tubį. Jie džiaugėsi, kad meras greitai sureagavo, atsiuntė Statybos skyriaus specialistus. Tačiau valdininkai apžiūrėjo pralaidą ir pareiškė, kad Šaltupys turėtų į ją sutilpti. Bet upelis šito nežino ir per liūtis toliau semia kelią ir į kultūros paveldo objektų sąrašą įrašytą namą…
Reikia šaldymo patalpos
Paveldosaugininkai A. Šimkų pribloškė ir kai jis rekonstravo namą, kuriame dabar yra šarvojimo salė. Pasak verslininko, buvo pareikalauta, kad plastikines duris verslininkas pakeistų medinėmis. Jis šį reikalavimą įvykdė, tačiau paradoksas, kad langai tame name yra plastikiniai. Pagal Šimkų ilgalaikę strategiją, viename iš trijų Vilniaus gatvės namų turėjo likti sodo technikos parduotuvė, o kiti du – skirti laidojimo paslaugoms. Viename iš namų turėjo būti įrengta šaldymo patalpa ir kita laidojimo paslaugų infrastruktūra.
Savivaldybės skelbia viešųjų pirkimų konkursus, per kuriuos sudaroma sutartis su įmone, kuri atlieka mirusių žmonių pervežimo ir saugojimo paslaugą. Kiekvieną mėnesį Anykščiuose būna keli atvejai, kai mirusiais asmenimis iš karto negali pasirūpinti artimieji arba tų artimųjų nėra. Tuomet kviečiami viešųjų pirkimų konkursą laimėję verslininkai. Dabar šią paslaugą Anykščiuose teikia Kupiškio bendrovė. Šimkai planavo, jog kai bus skelbiamas naujas lavonų pervežimo ir saugojimo konkursas, jame dalyvaus. Tačiau verslininkai mato, jog kol pasibaigs dabar galiojančios savivaldybės sutarties su Kupiškio verslininkais terminas, jie nebespės pasiruošti konkursui.
Šimkai, dėstydami apie laidojimo rinką, svarstė, jog turbūt tik dėl pusės iš 30-ies mėnesio pašarvojimų Anykščių miesto laidojimo namuose galima konkurencija. Nes, tarkim, firma, kuri teikia savivaldybei mirusiųjų transportavimo paslaugą, jau automatiškai užsitikrina kelias laidotuves per mėnesį. Dar dalis rinkos išsidalinta per savotišką lobizmą – jei žmogus miršta „valdiškuose namuose“, jo artimiesiems galima rekomenduoti konkrečią firmą, o nelaimės ištiktieji paprastai nelinkę užsiimti rinkos analize ir kainų apklausa.
Projektas derintas tik neoficialiai
Lietuvos kultūros paveldo departamento Utenos skyriaus vedėjas Arūnas Giraitis, „Anykštos“ paklaustas, kodėl stringa Šimkų pastato rekonstrukcijos projektas, sakė, jog jo įstaiga „paprasčiausiai oficialiai nėra gavusi projekto“, kurį galėtų derinti ar nederinti.
K. Indriūnas, „Anykštai“ komentuodamas situaciją, aiškino, kad iki šiol iš tiesų oficialiai niekaip nėra įforminti Lietuvos kultūros paveldo departamento draudimai rekonstruoti pastatą, bet tik todėl, kad jis norėjęs viską atlikti kaip įmanoma geriau ir greičiau.
„Daug kartų projekto vadovė Jolita Paužuolienė važiavo pas A. Giraitį. Jis sakė, ką taisyti, mes taisėm ir vėl vežėm. Bandėme problemą išspręsti be oficialių susirašinėjimų, tačiau matome, kas iš to išėjo“, – „Anykštai“ kalbėjo K. Indriūnas. Jo teigimu, preliminariam derinimui paveldosaugininkams buvo pateikti bent keturi projekto variantai ir nė vienas iš jų neįtikęs.