Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio vadovė Monika Sirgėdienė sakė, kad bus sodinami beržai, pušys ir krūmai.
Balandžio 20 dieną, šeštadienį, Anykščių rajone, kaip ir visoje šalyje, vyks Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“.
Mikierių ir Vyžuonų girininkijose planuojama pasodinti per 25 tūkst. medžių, o jei bus daug norinčių dalyvauti akcijoje, – papildomai dar per 8 tūkst. Rajone užsiregistravo jau 300 norinčiųjų sodinti girią.
Buvo skelbiama, kad Anykščių rajone medžiai bus sodinami Troškūnų ir Vyžuonų girininkijose, tačiau dėl tam tikrų kliūčių, vietoje Troškūnų, giria žaliuos Mikierių girininkijoje.
„Mikierių biržė yra užsipildžiusi visiškai, laisvų vietų turime tik Vyžuonose. Paskutiniais duomenimis, jau apie 300 žmonių užsiregistravo, ir likę apie 200 vietų – visos Vyžuonose. Iš viso Lietuvoje jau užsiregistravę virš 8 tūkst. dalyvių, bet duomenys kiekvieną dieną keičiasi, nes registracija aktyvi iki balandžio 17 dienos arba kol užsipildo visos laisvos vietos“, – „Anykštai“ sakė Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio vadovė Monika Sirgėdienė. – Anykščių rajone miškasodis vyksta šeštą kartą, bet kiek gyvuoja Valstybinė miškų urėdija, tiek jis ir organizuojamas. Tik ankstesniais metais turėdavome mažesnes talkas. Šiemet miškasodis susietas su Dainų šventės šimtmečiu, buvo labai daug reklamos, aktyvi kampanija. Manau, tai ir paskatino žmonių aktyvumą visoje Lietuvoje.“
Pasak vadovės, Mikierių girininkijoje, 2,4 ha plote bus pasodinta 10 tūkst. vnt. pušų, 300 vnt. beržų ir 100 vnt. krūmų. Vyžuonose, 3,5 ha plote, bus pasodinta 15 tūkst. vnt. pušų: „O jeigu bus daugiau dalyvių, tuomet dar viename 2 ha plote sodinsime 6,5 tūkst. vnt. pušų ir 2,1 tūkst. eglių.“
„Anykšta“ M. Sirgėdienės teiravosi nuomonės apie žurnalistės Monikos Midverytės-Vyšnios neseniai išsakytas mintis, kad šis miškasodis – viešųjų ryšių akcija, ir miškas sodinamas tik tam, kad būtų iškirstas. Anykščių regioninio padalinio vadovė sakė:
„Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę. Medžiai sodinami ateities kartoms, ir jos spręs, kaip tie medžiai bus panaudoti. Mūsų tikslas yra pasodinti augantį, tvarų medyną, kuriame būtų pakankamai rūšių, biologinė įvairovė.“
Planuojama, kad per vieną valandą žmonių pora pasodins 100–200 medelių, o pats sodinimo procesas paprastai užtrunka iki dviejų valandų.
Vietoje esantys Valstybinės miškų urėdijos darbuotojai susirinkusiems dalins medžių sodinukus ir apmokys, kaip pasodinti. Dalyviams tereikia atsivežti savo pirštines ir pasirūpinti avalyne, o esant galimybei, atsivežti ir kastuvą.
Nacionalinį miškasodį organizuoja Valstybinių miškų urėdija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Aplinkos ministerija.
Miske reikia visu ekosistemu ir plyniu ir simtameciu giriu ju ir yra. Miskui beaugant vienos ekosistemos keiciasi kitomis to ir reikia gamtai.
Kaip čia suprast? Vieni kviečia žmones į miškasodį, kiti, kaip ta ponia miškininkė, aiškina, kad Mikierių biržė jau užpildyta, kad laisvų vietų vietų nebėra, tik Vyžuonose dar likę laisvų vietų. Ką, ar miškuose mažai vietos, ar ten atvažiuoti nebegalima, reikia iš anksto užsiregistruoti, rezervuoti vietas? Galima pagalvoti, kad viskas vyks kaip kokiame baliuje uždaroje patalpoje, kur vietų skaičius ribotas. Gal geriau reikėjo paskelbti miškasodį už pinigus ir pardavinėti bilietus.
Tam ir sodina kad butu nauda, o ne kad i nieką pavirstu mokslinčiau
O kodėl tie sodintojai taip aktyviai negina kertamų miškų? Ką jie sodins sumaitotose „išskersto” miško paklotėse? -Sodins dvieju-trijų rūšių daržą būsimoms malkoms, nes Miškas yra šimtmečius besiformuojanti sudėtinga ekosistema, o ne malkų fabrikas . Sirgedienė tą ir pasakė-pušys, beržai ir krūmai- oho, kokia įvairovė! O kur klevai, ąžuolai, uosiai, alksniai, drebulės ir t.t., kur samanos, grybiena, miško žolynai, uogynai, vabzdžiai, gyvūnai? Juos irgi sodinsit? O kam kirsti Mišką, jei vietoj jo sugebat pasodint kažkokį plantacinį „daržą” medienai?
Jūsų nusikalbėjimo lygis sunkesnis net už Celofano ar Kristinos Tiškūvienės. Z Medikamentinus gydymas Jums padėtų. Nedelskite, nes greitai pradėsite matyti žalius marsiečius, chimtreilus, aborto liekanas Lašų duonoje ir pn.
Čia tu, Sauliau?
Ne
tu
Nė vieno svaraus argumento nerasta, o apmėtyti pašnekovą visokiom asmeninėm haliucinacijom sugeba kiekvienas durnius. Savo smarve kitų taškyti nedera. Medikamentus šlamškit ir toliau, tik dozę pasididinkit.
Kas yra sumaitota paklotė? Neparuoštoje dirvoje medis neaugs. Be žmogaus pagalbos variantai tik tokie – miško gaisras (kai sudega paklotė), šernai sumaitojo paklotę arba vėjavartos (išverstoje šaknyno vietoje). Tokie variantai tenkina?
Dviejų- trijų rūšių daržą. Kiek medžio rūšių gali augti N ar L a,b augimvietėje? Pušis ir beržas. Viskas. Nesirantantys ekologijoje gali sodinti uosį, ąžuolą, bet jis neaugs. Kaip neaugo ponios Bosienės palmės.
Grybiena? Pasiūlyčiau pasivaikščioti rudenį hibridinės drebulės plantacijose ir pamatyti lepšių, raudonikių derlių. Primenu, ten buvo dirbama žemė, želdiniams apie 20 metų. Grybų sporų visados pilna.
Uogynai? Avietės ir žemuogės ne uogynai? Ar avietė auga sengirėje?
Gyvūnai? Kodėl Šimonių girios nuostatuose saugoma lututė? Kur ji gyvena? Tik prie plyno kirtimo. Kodėl kanopinių žvėrių skaičius tiesiogiai proporcingas kirtimų kiekiui? Kodėl jų mažėja jei nėra kirtimų? Todėl, kad jie maisto gali gauti tik jaunuolynuose ir pribręstančiuose medynuose. Seno medžio žiauberio nepagrauši.
Kam kirsti mišką – tam, kad miškas būtų kaip buvęs. Pasižiūrėkite į aerofotonuotraukas ir pamatysite, kad Šimonių giria 1944 metais buvo eksploatuojama. Pasikaitykite istorinę medžiagą ir sužinosite, kad 1863 irgi buvo kertama. Tai, kad dabar gira atreodo taip, o ne kaip Ažvinčių rezervatas, tik kirtimų dėka.
Ikea trina rankomis- bus taburečių, bus!
Sodinkit sodinkit, pjovėjai galbūt net padėkos
Kąs išpjovė miškus su vagiais tegu dabar atsodyna.
Oho jie ko gero netgi gaus ES lėšų miškų atsodinimui ..
o kirtėjai ar sodins?
Tai paklausk,jei toks klausimas kyla.Tai kiek tamstytei metų.
Erkės perduoda daugiau nei 20 skirtingų ligų. Nesakykit, kad nežinojot.
Nesakysim.Na toks klausimas,net baisu atsakyt