
Nuo 2015 metų sausio 1 dienos įsigaliojo nauja pareiga privačių miškų savininkams – apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomuosius atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomame miške, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką.
Miškų įstatyme numatyta, kad privalomieji atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami įvairioms bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti.
Viena iš jų – miško kelių priežiūra ir taisymas.
Aplinkos ministerija vykdyti bendrą miško kelių priežiūrą ir remontą visų nuosavybės formų miškuose yra pavedusi miškų urėdijoms. Kiekvienoje miškų urėdijoje kiekvienais metais sudaroma komisija, į kurios sudėtį įeina miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos, miško savininkų asociacijų ir savivaldybių atstovai.
Ši komisija sudaro prioritetinių miško kelių, kuriuos siūloma prižiūrėti ir taisyti, sąrašą ir planą, kurį atsižvelgdamas į gautą valstybės finansavimą, tvirtina urėdas. Patvirtinti sąrašai ir planai skelbiami miškų urėdijų interneto puslapiuose. Sudarydama taisytinų miško kelių sąrašą, komisija pirmenybę teikia tiems miško keliams, kurie eina vien per privačias miško valdas ar kartu per privačias ir valstybinių miškų valdas, taip pat tiems, kurie eina per užmirkusių augaviečių miškus, didelės miško gaisrų rizikos laipsnio miškus ar per rekreacinius miškus.
VĮ Anykščių miškų urėdijos Centrinio medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkas Valdas Šaučiūnas „Anykštai“ pasakojo, kad 2016 metais iš bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos VĮ Anykščių miškų urėdijai skirta 96 520 Eur, šiemet – 82 980 Eur. Pernai už šios programos lėšas,neskaičiuojant kasmetinio miškų urėdijų savomis lėšomis vykdomo miško kelių priežiūros ir remonto darbų, sutvarkyta 19,3 km, šiemet numatoma sutvarkyti 14,3 km miško kelių.
VĮ Anykščių miškų urėdijos Centrinio medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkas V. Šaučiūnas sakė, kad pernai tvarkyti miško kelius Anykščių rajone konkursą laimėjo UAB „Melingos keliai“, šiemet šiuos darbus atliks UAB „Kurklių karjeras“.
Pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujamasi atrenkant rangovus, miškų kelių taisymui numatyto atvežamo žvyro kiekis. Pasak V.Šaučiūno, tokią Anykščių rajone taikomą praktiką įvertino ir kitos šalies miškų urėdijos, nes pagrindinis taip perkamų darbų principas –supilti kuo storesnį kelio viršutinį sluoksnį.
„Svarbu, kad ant miško kelių ne šiaip būtų pabarstyta žvyro, jo ten turi būti atvežtas pakankamai nemažas kiekis“, – pabrėžė V.Šaučiūnas.
VĮ Anykščių miškų urėdijos Centrinio medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkas V. Šaučiūnas pastebėjo, kad tvarkant privačius miško kelius, labai svarbus bendradarbiavimas su jų savininkais, jų prisidėjimas prasikertant trasą ar įsirengiant pralaidą, nes šie darbai nėra finansuojami programos lėšomis, o be pralaidos reikiamoje vietoje ar dėl kliūnančių medžių kelio remontas gali būti mažai efektyvus arba net neįmanomas.
„Yra gerų savininkų, kurie yra organizuoti ir su jais paprasta ir malonu dirbti. Kaip pavyzdį galiu paminėti Svėdasų girininkijos teritorijoje esančiame Rimdžių miške valdas turinčius miško savininkus ir jų vardu bendraujantį Juozą Martinonį. Sako, mes ir trukdančius medžius iškirsime ir pralaidą įsidėsime, jūs tik tvarkykite kelius“, – džiaugėsi V. Šaučiūnas.
Kalbėdamas apie rajono miško kelių būklę, V. Šaučiūnas pastebėjo, kad geriausia būklė yra tų kelių, kuriuos reguliariai prižiūri VĮ Anykščių miškų urėdija.
„Paprastai, jei kertamas miškas privačioje valdoje, retas atvejis, kad medienos traukimo ir vežimo metu sugadinti keliai būtų remontuojami. Ten būna sujaukta smarkiai. Bet tikiu, kad įgyvendinant bendrųjų miško ūkio reikmių programą, miško kelių būklė stipriai pagerės ir jų bus sutvarkyta daugiau“, – vylėsi V. Šaučiūnas.
Kalbėdamas apie iškylančias problemas, VĮ Anykščių miškų urėdijos Centrinio medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkas V. Šaučiūnas minėjo, kad bėdų kyla su miško keliais, kurie priklauso savivaldybei.
„Pagal nustatytą tvarką jų remontas negali būti finansuojamas programos lėšomis. Taip pat daug kelių yra nepažymėti miškų kadastre, o tai reiškia, kad kelio tiesiog nėra“, – pasakojo V. Šaučiūnas.
Pokalbio metu V. Šaučiūnas priminė, kad už miško kelių gadinimą yra taikoma administracinė atsakomybė.
„Kelio gadinti negalima. Mediena iš miško turi būti traukiama tokiu laiku, kad kelias nenukentėtų arba šalia kelio. Taip pat nereiškia, kad būdamas miško savininku ir mokėdamas privalomuosius atskaitymus, gali tą kelią niokoti“, – perspėjo V. Šaučiūnas.
Miškų urėdijos nėra vienintelės atsakingos už miško kelių būklę. Miškų įstatyme numatyta, kad miško kelių, einančių per keleto miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir tvarkymą privalo atlikti tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai teisės aktais nustatyta tvarka, t. y. miško kelius turi tvarkyti ne tik miškų, kuriais eina tie keliai, savininkai ar valdytojai, bet ir kiti asmenys, kurie naudojasi keliu ir jį sugadina. Kitaip tariant, galioja bendra taisyklė – jei sugadinai kito asmens turtą, šiuo atveju – miško kelią, privalai jį sutaisyti ar tinkamai atlyginti savininkui už jo turtui padarytą žalą.
2016 metais miškų urėdijos visoje Lietuvoje papildomai, t. y. neskaičiuojant kasmetinio miškų urėdijų savomis lėšomis vykdomo miško kelių priežiūros ir remonto, sutvarkė 1000 kilometrų miško kelių. Šiai priemonei įgyvendinti Aplinkos ministerija iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų skyrė 4,04 milijonus eurų.