Mitingas: „Bent tegul bijo…“

Penktadienį, rugsėjo 10-ąją, per Vilniuje, Katedros aikštėje, vykusį mitingą paaiškėjo, kad Lietuva turi labai daug … policijos pareigūnų. Į Vilnių buvo sukviestos ir rajonų policijos pajėgos.
Vakare, išvažiuodamas iš sostinės, ilgą laiką sraute judėjau kartu su devyniais policijos mikroautobusais. Važiavau pirmąja eismo juosta, pareigūnai – antrąja, kelis kartus aš juos, o jie mane aplenkė. Turėjau laiko skaičiuoti.

Įvažiuojant į Vilnių, autostrados pabaigoje pasitiko policijos postas. Jame – keliolika nuobodžiaujančių pareigūnų. Dėl penktadienio darbų į mitingą, vykusį Katedros aikštėje, nespėjau, radau tik šiek tiek judesio prie Parlamento rūmų.

Seimas iš visų pusių buvo užtvertas tvoromis, už jų rikiavosi specialiųjų pajėgų pareigūnai. Kitapus tvoros buvo įsitaisę mitinguotojai, žurnalistai ir šiaip žiopliai. Ir ta laisvoji zona, po kurią galėjo vaikščioti piliečiai, buvo „sugarduota“, norėdamas patekti iš vienos zonos į kitą, turėjai eiti kiemais. Ir, regis, visais atvejais buvo sustyguotas vienpusis eismas – per tą pačią vietą, pro kur išėjai – grįžti negali, turi daryti lankstą.
Apie 16 valandą prie Seimo buvo keli šimtai žmonių. Tauta stebėjo policijos pareigūnus, pareigūnai – tautą. Nei kalbų, nei triukšmo, nei įtampos.
Užtvertas buvo ir Gedimino prospektas. Policijos užkardą galėjai praeiti, tačiau tik kiemais. Pasibaigus mitingui Katedros aikštėje, kelių šimtų žmonių grupė pajudėjo link Seimo. Juos Gedimino prospekte sustabdė specialiosios pajėgos, minia buvo apstumdyta skydais ir nukreipta judėti kiemais. Atsitiktiniam pašnekovui porinau, jog gardų sistema yra logiška, stabdo srautus. Pašnekovas juokėsi, kad tos tvoros yra kliūtis tik tada, kai jų niekas neketina griauti. „Mačiau, kaip futbolo stadione, kai atvažiavo Varšuvos „Legijos“ sirgaliai, tvoros tapo įrankiu. Uch, kaip jos gražiai skraidė“. – pasakojo žmogus.
Dauguma vakarėjant prie Seimo besibūriuojančių žmonių nebuvo panašūs į „morozus“. Buvo, aišku, ir tokių, bet didžioji dalis susirinkusių – seniokai ar studentai. Arba gerai užsimaskavę „marozai“, apsimetantys studentais. Įkaušęs vyras paprašė aptvare esančio pareigūno iš čiaupo prileisti vandens. Gavęs vandens, vyras tyčia suspaudė „bambalį“, bandydamas aptaškyti žurnalistus. Kažkas jam kišo mikrofoną. Kažkas riktelėjo: „Nešnekėk su šitais pydarais“.
Tarp susirinkusių vaikščiojo Seimo narys Naglis Puteikis, bet didesnio auditorijos dėmesio jo pasirodymas nepatraukė. Iš Seimo viešbučio tarpuvartės skubiais žingsniais ėjo gerai per televizorių matytas vyras. Jis tikrai narys, o ne padėjėjas. Bet neatpažinau. Tauta jo irgi neatpažino, o žmogus labai jau skubiai stengėsi pasišalinti kuo toliau nuo įvykių epicentro.
Interviu televizijoms davė Deltuvos šiaurinėje apygardoje išrinktas Seimo narys Tomas Tomilinas. Maniau, jog kai bus išjungtos kameros, ir aš jį pakalbinsiu. Bet T.Tomilinas tiesiog per kelias sekundes dingo. Tiesiog išgaravo. Lyg po interviu iškart būtų šokęs atgal į aptvarą ir Bolto greičiu pasileidęs į Parlamento rūmus.
Kartkartėmis per megafoną pasigirsdavo mitingo rengėjų prašymas eiti namo, nes mitingas baigėsi. Buvo panašu, kad štilis prie Seimo nėra antraktas ir kad spektaklis jau baigėsi.
Prie Seimo dirbo ir anykštėnas, portalo lrt.lt žurnalistas Jonas Deveikis. Jis neslėpė, kad neigiamų emocijų iš mitinguotojų gavo sočiai, ilgam užteks. Pasak J.Deveikio, per tiesioginę transliaciją kalbinta profesorė Ainė Ramonaitė sakė, kad sunkiai sekėsi atlikti mitinguotojų sociologinę apklausą. „Žmonės, išgirdę, kad ji profesorė, nenori kalbėti“, – dėstė anykštėnas žurnalistas.

Šalia Seimo aptvaro sutikau iš Anykščių kilusi istoriką, mokslų daktarą Tomą Baranauską. „Kad įvyko mitingas – jau rezultatas. Tvoros prie Seimo ir Vyriausybės – taip pat rezultatas. Tai rodo, kad jie bijo. Kai valdžia prisibijo žmonių – nėra visada blogai. Galbūt tai sulaiko nuo pačių blogiausių sprendimų. Bent minimali baimė priimant sprendimus yra reikalinga. Juolab kai priimami Konstituciją pažeidžiantys sprendimai. Nors pažeidžia Konstituciją, bet bent jau tegul bijo. Bent kad nebūtų visai nutrūkę nuo grandinės. Valdžia turi prisiminti, kad ji nėra visagalė“, – „Anykštai“ sakė istorikas.
Vakarėjant, kai prie Parlamento beveik nebeliko žmonių, kai ir specpajėgos jau buvo išvestos, prisėdau ant Nacionalinės bibliotekos laiptų. Sėdžiu, „skrolinu“ telefone. Priėjo pareigūnas ir labai mandagiai pasiūlė stotis arba pasiieškoti suoliuko. Tvarka yra tvarka. Nesiginčijau. Tik keista, jog kai ant laiptų sėdėjo visa minia, niekas jų nevarė, o aš, vienišas dviejų pūdų seniokas, sukėliau grėsmę viešajai tvarkai ir ramybei.
Skelbiama, kad Katedros aikštėje penktadienį susirinko apie 5 tūkst. mitinguotojų. Mitingo organizatoriai paskelbė rezoliuciją, kurioje išreiškė, kokie yra jų pagrindiniai reikalavimai.
„Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, 2021 m. rugsėjo 10 d. masinės protesto akcijos Vilniuje dalyviai, priimame šią rezoliuciją: 1. Reikalaujame nedelsiant įvykdyti visus iki šiol priimtus protesto akcijų reikalavimus, t. y. atšaukti galimybių pasą ir visus su juo susijusius antikonstitucinius, neteisėtus, piliečių segregaciją įvedančius Vyriausybės nutarimus ir poįstatyminius aktus. 2. Sustabdyti visas privalomojo pobūdžio medicinines intervencijas prieš žmonių valią, vykdant testavimą bei vakcinaciją, ir atverti darbo paslaugų rinką ir transportą, mokyklas ir universitetus kontaktiniam mokymui be jokių išlygų. Vakcinacija, taikant ekonominę ir institucinę prievartą, yra nusikalstama. Ji gali būti vykdoma tik laisvu žmonių pasirinkimu. 3. Pašalinti iš Seimo darbotvarkės ir niekada nenagrinėti šių įstatymų projektų: Partnerystės įstatymų, Stambulo konvencijos ratifikavimo ir nustoti persekioti žmones dėl jų pažiūrų, nutraukti baudžiamąsias bylas, kurios remiasi nepagrįstais kaltinimais, ir masinius atleidimus sustabdyti iš darbų už atsisakymą vakcinuotis. 4. Pašalinti iš pareigų valdžios atstovus ir pareigūnus, inicijavusius antikonstitucinių įstatymų ir kitų norminių aktų rengimą ir visuomenės supriešinimą, kurių veiksmai sukėlė šalyje politinę krizę. Tai yra Teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską, Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių. Jeigu to nebus padaryta, pareiškiame, kad antikonstitucinius įstatymus ir nutarimus priimantys Seimas ir Vyriausybė prarado daugumos piliečių pasitikėjimą ir tautos įgaliojimus, todėl reikalaujame surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Šalies Konstitucijos garantas yra Lietuvos Respublikos prezidentas. Todėl reikalaujame JE LR Prezidentą Gitaną Nausėdą kreiptis į Konstitucinį teismą dėl visų antikonstitucinių prigimtinės šeimos tradicinių vertybių griovimą ir žmonių segregaciją įvedančių norminių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais LR Konstitucijai. Pareikšti politinį nepasitikėjimą LR ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei. Vykdant paties prezidento viešai pareikštą iniciatyvą nedelsiant sušaukti Nacionalinę piliečių asamblėją, pakviečiant visas visuomenes grupes ir regionus atstovaujančias organizacijas, bažnyčią, teisininkų bendruomenę, įstatyminiu būdu išspręsti klausimą dėl valstybės stabilumo, pilietinės taikos ir valstybės ateities. Kviečiame prie šios mitingo rezoliucijos jungtis visus piliečius ir visuomenines jėgas, atmesti tarpusavio nesutarimus ir pradėti bendrą darbą dėl Lietuvos valstybės ateities. Pagal Konstituciją tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos konstitucinę santvarką“, – skelbiama mitingo organizatorių rezoliucijoje.