Iš Anykščių krašto kilusio žinomo šalies mokslininko bibliografo, pedagogo profesoriaus Osvaldo Janonio iniciatyvumo dėka neseniai buvo išleisti du itin unikalūs žinynai “Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga Kn.1” ir „Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga Kn.2”. ( Trečioji šios serijos knyga dar rengiama.)
Iš Anykščių krašto kilusio žinomo šalies mokslininko bibliografo, pedagogo profesoriaus Osvaldo Janonio iniciatyvumo dėka neseniai buvo išleisti du itin unikalūs žinynai „Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga Kn.1″ ir „Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga Kn.2”. ( Trečioji šios serijos knyga dar rengiama.)
Prof. Osvaldo Janonio sudarytas, Vituolio Joneliūno redaguotas knygas išleido Vilniaus universitetas, Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka, Kauno anykštėnų draugija, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugija, spausdino vilniškė UAB „Petro ofsetas”, rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Anykščių rajono savivaldybė.
Pirmoji „Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga”aprėpia Anykščių kraštą Rusijos imperijos sudėtyje ( 1795-1914 m.) ir Pirmojo pasaulinio karo metais (1914-1918 m. ). Antrojoje knygoje skelbiama vardų rodyklė. Trečioji šios serijos knyga apims tarpukarį, okupacinį laikotarpį ir talpins dvi vardų rodykles.
Tokio pobūdžio leidiniai yra tiesiog neįkainojama dovana istorikams, muziejininkams, kraštotyrininkams ir visiems kitiems žmonėms, besidomintiems gimtojo krašto istorija.
Profesorius Osvaldas Janonis pirmojoje knygoje išsamia pratarme kreipiasi į skaitytoją, kurioje paaiškina savo tikslus ir siekius, tokių parankinių knygų atsiradimo būtinybę.
„ Senokai krito į akis, kad mano gimtojo Anykščių krašto praeitis istorikų ir kraštotyrininkų dar mažai ištyrinėta. Ta pati mintis nuolat ateina ir klaidžiojasnt po internetą. Ypač ryški spraga- carizmo laikai. Šis istorinis laikotarpis arba visiškai neliečiamas ( tarsi jo ir nebuvo), arba paliečiamas paviršutiniškai, atsitiktinai, tik iš vienos pusės ar vienu požiūriu. O gyvenimas mus verste verčia tas ir kitas istorijos spragas užpildyti- nebegalime toliau klaidžioti savo krašto istorijoje kaip ūkuose.
Archyvuose rankiodamas medžiagą apie Surdegį nenustygdavau neaprašęs dokumentų, liečiančių ir kitas Anykščių krašto vietoves. Tokią medžiagą padėti į savo darbo stalčius būtų tiesiog nedovanotina. Netikėtai išsprūdo pažadas anykštėnams jos pagrindu parengti storoką knygą. Ji tenka tesėti. Ilgainiui supratau, kokio didelio ir svarbaus darbo ėmiausi. Visiškai pasiteisino ir liaudies patarlė, kad „greit pasaka sakos, bet negreit darbas dirbas”.
Leidinio pagrindinė idėja išsikristalizavo dirbant. Siekiau keleto tikslų. Pagrindinis tikslas, kuriam įgyvendinti ir pašauktas bibliografas, buvo aprašyti bent dalį krašto tyrėjams nežinomų arba menkai žinomų archyvinių dokumentų. Tai turėtų sužadinti dėmesį vertingiausiems istorijos šaltiniams. Taip pat norėjosi archyvinių dokumentų ir sunkiau prieinamų carinės Rusijos žinyninių leidinių pagrindu šiūptelėti Anykščių krašto praeities faktų…”
Mokslininkas archyvuose, senuose leidiniuose kruopščiai rinko visus duomenis, įrašus, faktus, skaičius, susijusius su Anykščių kraštu. Carizmo laikais tai būta Vilkmergės (Ukmergės)apskrities Andrioniškio, Anykščių, Debeikių, Kavarsko, Kurklių, Svėdasų ir Troškūnų valsčių. ( Šiuo metu jų teritorijos nesutampa su dabartinių seniūnijų teritorijomis, žinyne gali pasitaikyti ir kitiems rajonams dabar priklausančių vietovių aprašymų.) Pasak leidinio autoriaus, nepavyko išaiškinti ir identifikuoti šiuo metu išnykusių vietovių dėl painių, įvairiuose šaltiniuose skirtingai rašomų jų rusiškų pavadinimų. Kadangi iki šiol neturime rusiškų Lietuvos vietovardžių lietuviškų atitikmenų žodyno ir tai apsunkina ne tiktai mokslininkų ir kraštotyrininkų darbą, bet ir yra rimta kliūtis rengiant žinyninius bei informacinius leidinius.
Bet tai, kad knygoje pritrūks duomenų apie kai kurias dabartinio Anykščių rajono vietoves ar surasime duomenų apie nebe Anykščių kraštui, o kitiems regionams priklausančias vietoves- menka problema. Nuo to parankinės knygos vertė nei kiek nesumažėja.
„Anykščių krašto tyrėjo parankinėje knygoje Kn.1″ aprašyta net 2160 archyvinių bylų, kurios paliečia krašto gyvenimo puses, atspindi to meto žmonių rūpesčius ir reikalus. Į dalykinį Archyvinių dokumentų apie Anykščių kraštą atrankinį dalykinį sąrašą pirmiausia buvo įrašyti dokumentai, kurių antraštėse minimos Anykščių krašto vietovės ( valsčiai, miesteliai, kaimai, viensėdžiai), kolektyvai (draugijos, įstaigos, organizacijos), atskiri asmenys (valsčių viršaičiai, raštininkai, zemstvų viršininkai, kunigai, mokytojai, urėdai, valstiečiai, bajorai ir pan. Dokumentai aprašyti originalo kalba (dažniausiai rusiškai), bibliografiniame apraše nurodoma dokumento antraštė, sukūrimo metai, saugojimo vieta, fondo, apyrašo ir bylos numeriai. Dalykinės rubrikos atskleidžia pagrindinį archyvinių dokumentų turinį ( Draugijos, Ežerai, Kaimai, Kapinės, Karčemos, Mokyklos, Mokesčiai, Miestiečių valdybos, Miškai, Paštas ir telegrafas, Pirkliai, Policija, Sodžiai, Teismai, Valsčiai, Vienkiemiai, Žemėtvarka ir žemėvalda ir t.t.) Antrojoje pirmosios knygos dalyje pateikiama gausybė įvairios faktografinės medžiagos: statistinių duomenų, žinių apie draugijas, kunigus, parapijiečių skaičių, vienuolynus, mokesčius, mokyklas ir mokytojus, valsčių viršaičius ir raštininkus, miestiečių valdybų seniūnus, medicinos darbuotojus, dvarininkus, valstiečius bei daugelį kitų įdomių dalykų. Šioje pirmosios parankinės knygos dalyje dauguma medžiagos pateikiama lietuvių kalba sąrašų ir lentelių pavidalu.Pasak pro. O .Janonio, pavienių faktų, išbarstytų po įvairius leidinius ir archyvinius dokumentus, surašymas į lenteles davė netikėtą efektą- akivaizdžiai išryškėjo istorinės raidos tendencijos. Faktografiniai duomenys sąrašuose ir lentelėse pateikiami tam tikra tvarka: chronologiškai, pagal pareigų ėjimo metus, valsčius, mokyklas, vietovių abėcėlę ir pan. Šioje knygos dalyje skaitytojų patogumui gausu įvairių nuorodų, kuriose pateikiamos minimų asmenų gyvenimo datos, aprašomi šaltiniai, pateikiami terminų aiškinimai.
Ne mažiau reikšminga ir „Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga Kn.2″- vardų rodyklė. Į šią rodyklę pateko asmenvardžiai, vietovardžiai ir kolektyvai, paminėti pirmosios parankinės knygos archyvinių dokumentų bibliografiniuose aprašuose, anotacijose, sąrašuose ir lentelėse. Vardų rodyklėje skaitytojas ras daugiau negu 200 kunigų, beveik 150 mokytojų, apie 80 urėdų, beveik 70 pristavų, apie 60 valsčiaus viršaičių, arti 80 valsčiaus raštininkų, daugybės žemės savininkų asmenvardžius. Čia pat ir beveik visi, netgi smulkiausi Anykščių krašto vietovardžiai.
Apie vardų rodyklės sudarymą pratarmėje prof. O. Janonis rašo:
„Ypač daug vargau su vietovardžius. Pirma, neretai vienos ar kitos vietovės pavadinimas būdavo užrašytas sunkiai atpažįstamu, o kartais ir visai neatpažįstamu rusišku vardu. Antra, vienu ir tuo pačiu vardu Vilkmergės apskrityje vadinosi kelios vietovės. Trečia, dalis vietovių jau seniai išnyko ir jokiuose dabartiniuose žinyniniuose leidiniuose neatspindi. Ketvirta, vienos vietovės pavadinimas dažnai turėjo kelias formas, kurios atsirasdavo ir dėl raštininkų kaltės. Greta rusiškojo vietovardžio stengiausi nurodyti lietuviškąjį atitikmenį, tuometinį valsčių ir dabartinę seniūniją.
Nors į vardų rodyklę įdėjau daug triūso, ji toli gražu nėra ideali. Ilgametis savo krašto tyrėjas joje aptiks netikslumų ir net klaidų ( kiekvienas bibliografas paliudys, kaip lengva knaptelėti dėl menkiausios smulkmenos). Čia šiokiam tokiam pasiteisinimui galėčiau pasitelkti ir mūsų kraštiečio Vaižganto teiginį apie tai, kad „kur grūdai birsta, ten ir pelai skraidžioja”. Dažnai tekdavo savo sprendimus kaitalioti, o klaidos ir netikslumai brukte brukosi. Tenka tik viltis, kad mano padarytieji riktai savo vietovės žinovo tikrai nesuklaidins”.
Anykščių krašto tyrėjo parankinėse knygose panaudota medžiaga, surasta Kauno apskrities archyve, Lietuvos centriniame valstybiniame archyve, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, Rusijos valstybiniame istorijos archyve, Romos katalikų bažnyčios archyvuose. Taip pat daug informacijos pateikta iš vietos kraštotyrininkams sunkiau prieinamų carinės Rusijos žinybinių leidinių : Kauno gubernijos atmintinių knygelių ( 1846-1915 m.), gyvenamųjų vietovių, žemvaldžių sąrašų bei kitų šaltinių.
Tačiau surasti vienur ar kitur kokių nors duomenų apie Anykščių kraštą dar nepakanka. Reikia tuos duomenis susisteminti, sugrupuoti, suklasifikuoti, suprantamai pateikti visuomenei. Mokslininkas atliko milžinišką darbą, per daugelį metų surankiodamas gausybę faktų faktelių apie gimtąjį Anykščių kraštą ir parengdamas tris „Anykščių krašto tyrėjo parankines knygas”. ( Dvi jau pateiktos skaitytojų „teismui”, dar viena neužilgo išvys dienos šviesą.)
Žinoma, gali atsirasti ir tokių šių leidinių skaitytojų, kurie nusivils, neradę žinynuose ištisų citatų, pilnų archyvinių dokumentų nuorašų, kopijų, kitaip tariant gatavai parengtos medžiagos apie konkrečią vietovę ar konkretų asmenį. Jeigu taip būtų daroma, visa informacija nesutilptų į dvi 250 ir 97 puslapių knygas- žinynai būtų gerokai solidesni, storesni. O tai- ir papildomas darbas, ir papildomos (nemenkos) išlaidos. Prof. Osvaldas Janonis skaitytojams dovanojo ne žuvį, bet meškerę žuviai pasigauti. Anykščių kraštio tyrėjo parankinėse knygose nurodyti visi būtiniausi duomenys apie dokumentus (antraštė, sukūrimo metai, saugojimo vieta, fondo, apyrašo ir bylos numeriai ). Taigi, akivaizdu, kokio turinio dokumentai kokiuose archyvų fonduose sutelkti, kur kokios medžiagos reikia ieškoti. Šios parankinės knygos kaipo tiktai ir yra kelrodis visiems, besidomintiems gimtojo krašto istorija, ketinantiems pasišvęsti archyvinių dokumentų ir faktinių duomenų paieškai, kraštotyrinei veiklai.
Belieka tiktai prof. Osvaldui Janoniui palinkėti stiprios sveikatos, kūrybinės sėkmės, naujų knygų. Ir pasidžiaugti, kad praėjusių metų pabaigoje šiam gimtojo krašto patriotui buvo įteikta Anykščių rajono savivaldybės įsteigta žymios muziejininkės, kraštotyrininkės, šviesuolės Teresės Mikeliūnaitės vardu pavadinta kultūros premija.
85160 226407Perfect just what I was looking for! . 388722